Programa agresijai mažinti
Birželio viduryje Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas. Jos turėtų užtikrinti apsaugą smurtą šeimoje patiriantiems asmenims.
Baudžiamojo kodekso pakeitimai, be bausmės, įteisina ir kitas galimas poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaip pažymi pataisas inicijavusi parlamentarė Violeta Boreikienė, naujai įteisintas draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo yra panašus į jau anksčiau Baudžiamajame kodekse nurodytą įpareigojimą gyventi atskirai. Tačiau naujoji pataisa apsaugos nukentėjusius šeimos narius ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir jam pasibaigus.
Kodekso pataisos įteisinta ir griežtesnę
atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurios yra padaromos prieš kaltininko šeimos
narius. Kintant visuomenės struktūrai ir šeimos supratimui, ypač svarbu, kad
būtų apsaugotas asmuo, su kuriuo smurtaujantysis bendrai gyvena neįregistravęs
santuokos.
Seimo narė V.Boreikienė atkreipia dėmesį, kad, nors ir patiriamas smurtas, bylos labai retai atsiduria teismuose, nes nukentėjusios moterys, bijodamos pasekmių, atsisako rašyti pareiškimus. Tai akivaizdu, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas informavo, kad per pirmą šių metų pusmetį buvo išnagrinėtos septynios baudžiamosios bylos dėl šeimos narių ar giminaičių, ar sugyventinių nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Dviejose baudžiamosiose bylose buvo paskelbti nuosprendžiai: du asmenys išteisinti, o vienas nubaustas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Dvi baudžiamosios bylos buvo nutrauktos kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Trys skundai dėl neatitikimo reikalavimams buvo grąžinti nukentėjusiesiems.
Taigi nors policija kasdien vidutiniškai šešiskart vyksta raminti šeimyninių konfliktų, per visą pusmetį į teismą kreipėsi tik septyni nukentėjusieji.
Prašo vyrus pagąsdinti
Per pusę metų Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato patruliai raminti buitinių konfliktų vyko 370 kartų. Pirmasis komisariatas per šešis šių metų mėnesius užregistravo dar 450 iškvietimų, kai patruliams teko tramdyti įsiaudrinusius šeimynykščius. Antrojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja Miglė Montvilienė teigė, kad iškvietimų statistika dinamiška – būna, kad skambučių nesulaukiama, pasitaiko, kad šeimyninių konfliktų važiuojama raminti dukart per dieną. Kartais prašančios pagalbos moterys pačios būna neblaivios.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vadas Egidijus Raila informavo, kad dažniausiai policiją kviečia nesmarkiai nukentėjusios moterys.
Dažniausiai jos būna apstumdytos ar psichologiškai terorizuojamos neblaivaus vyro. Smurtą patiriančiosios prašo patrulių vyrus pagąsdinti, tačiau E.Raila profilaktinį pokalbį vertina skeptiškai: „Vyrai dažniausiai būna išgėrę, tad jiems žodžiai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Mes ne velniai, kad juos gąsdintume. Vaikai nebijo gąsdinimų, o suaugusieji – juo labiau.“
Pirmojo policijos komisariato viršininkas Valentinas Andrejevas pritarė patrulių vadui – ikiteisminiai tyrimai pradedami labai retai. Dažniausiai nukentėjusiajai siūloma kreiptis į teismą.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus psichiatras Dainius Stasiūnas gąsdinimo policija reiškinį vertina kaip sovietinės santvarkos reliktą. Policija vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms išlieka baimės elementas.
Seniau miestuose veikdavo blaivyklos, o ten pareigūnų išvežtus triukšmadarius registruodavo, vėliau duomenys būdavo perduodamai darbovietėn. Taigi policija vis dar asocijuojasi su problemų ir nemalonumų banga.
„Tai trumpalaikio poveikio priemonė, ji problemos neišspręs. Derėtų imtis ne gąsdinimų. Smurtautojų nereikia gailėti. Žmonoms, nuskriaustosioms sakau, kad jei kartu gyveni, vadinasi, yra gerai. Būtina keisti požiūrį – vyrą reikia bausti, nes toks elgesys nepateisinamas“, – įsitikinęs D.Stasiūnas.
Pataisas įgyvendinti
sudėtinga
D.Stasiūnas naujai priimtas pataisas laiko sveikintinomis: „Smurtautojai yra tos pačios aplinkos žmonės, o ne iš mėnulio nukritę. Pataisos programos būtų gera auklėjamoji priemonė, jei tik mūsų valstybė sugebės ją organizuoti.“ Tai gali būti sudėtinga dėl finansinio aspekto: į smurtinį elgesį keičiančias programas turėtų būti įtraukta ne viena institucija, išlaikoma nemažai darbuotojų.
Psichiatro nuomone, panašios programos padėtų spręsti smurtavimo problemą, ji yra ne dviejų žmonių, o visos šeimos bėda. D.Stasiūnas teigia, kad fizinė prievarta būdinga ne vien žemiausiam visuomenės sluoksniui. Smurtaujama ir šeimose, turinčiose aukštesnį statusą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Rita Dambrauskaitė informavo, kad socialinės reabilitacijos programą įgyvendina Regioninės pataisos inspekcijos.
„Sekundės“ kalbinta Seimo narė pasakojo ne kartą inicijavusi diskusijas su socialiniais darbuotojais. Šie pripažįsta: nors sistema įsiteisėja, ji netampa veiksminga iš karto. Atsakinga už pataisų įgyvendinimą bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau V.Boreikienė įsitikinusi, kad Lietuvoje nėra specialistų, galinčių iš karto imtis smurtautojų perauklėjimo.
Pataisas siūliusi parlamentarė neseniai dalyvavo Kaune vykusioje konferencijoje. Ten buvo ir Danijos krizių centro tinklo direktorius. Jis sutiko pasidalinti patirtimi su Lietuvos kolegomis, Danijoje taikoma programa bus naudojamasi įgyvendinant smurtinį elgesį keičiančią programą mūsų šalyje.
Taigi pirmiausia perauklėjimo programa turės subręsti ministerijoje, tada jau sklis po Lietuvą. Programos veiksmingumui turės įtakos ir apylinkių teismų darbas: jei teisėjams perauklėjimo programa nepasirodys tinkama bausmė, įgavę kvalifikaciją socialiniai darbuotojai neturės kam taikyti naujų darbo metodų.
Lina RUMBUTYTĖ
