Prašė išnuomoti ambasadas
Panevėžyje viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ragino vietinius verslininkus aktyviau naudotis šalyje esančių užsienio ambasadų galimybėmis padėti įmonėms rasti naujų rinkų ir partnerių.
„Ambasados jums atviros. Belskitės mūsų rankomis į naujas rinkas, – sakė URM ministras. – Diplomatai pasirengę reprezentuoti jūsų produkciją ir veiklą. Sukviestų į tokius renginius šalių, kuriose jie reziduoja, verslininkus, politikus ir žurnalistus“.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas pripažino, kad panevėžiečiai verslininkai labiau pasitiki savo jėgomis, ir viena iš priežasčių – psichologinė. Faktą, kad ambasados verslininkams vis atrodo neprieinamos, o patys diplomatai – lyg iš kito pasaulio, pripažino ir P.Vaitiekūnas. PPAR prezidentas teigė, kad verslininkų nepasitikėjimas yra paveldėtas iš praeities.
„Mes, verslininkai, dažniausiai pasikliauname tik savimi. Reikia pripažinti, kad toks kelias į kitas rinkas ir ieškant partnerių yra sunkesnis, – tvirtino jis. – Neišnaudodami URM siūlomos pagalbos eikvojame daugiau jėgų ir nebūtinai pasiekiame geresnių rezultatų.“
Lyg patvirtindami, kad jiems suprantamesnė materiali pagalba, Panevėžio verslininkai ministro klausė, ar ambasados negalėtų išnuomoti patalpų verslo atstovybėms steigti. Užsitikrinę virš galvos pigų stogą jie patys galėtų ieškoti partnerių užsienyje.
„Labai specifinės Norvegijos ir Rusijos firmos, todėl būtų lengviau jose įsitvirtinti, jeigu turėtume plac-darmą šiose šalyse ir jūsų palaikymą“, – teigė verslininkai.
Vis dėlto aukšto rango svečias iš URM turėjo nuvilti prašančiuosius ir priminti, kad ambasados negali tapti verslo ir pramonės pastogė, o diplomatai – vadybininkais.
„Verstis ūkine-komercine veikla ambasadoms draudžia tarptautinė teisė – Vienos konvencija“, – patikino P.Vaitiekūnas.
Tiki derybų sėkme
Pasibaigus diskusijoms apie Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos ambasadų užsienyje galimybes skatinti eksportą, verslininkams parūpo sužinoti, ką ministras mano apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau panaudota. Naują elektrinę pasistatyti ketinama maždaug per dešimt metų.
Ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams, jei nebus sukurta naujų pajėgumų, po Ignalinos AE uždarymo gali pabrangti iki 60 centų už kilovatvalandę. Neoficialūs šaltiniai teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) analizės ne kartą perspėjo Vyriausybę, jog kaina galinti augti ir iki 80 centų už kilovatvalandę.
„Niekas ES nėra suinteresuotas, kad Lietuva dėl IAE uždarymo patirtų nuostolių, – tikino URM vadovas P.Vaitiekūnas. – 2004 metais pasirašyta stojimo į ES sutartis ir prisiimti įsipareigojimai uždaryti jėgainę neatspindi dabartinių energetikos realijų.“
Lietuva, anot ministro, dar nėra integruota į bendrą europinę energetikos sistemą ir priklauso tiesiogiai nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių – dujų, naftos. Uždarius IAE, kol nėra pastatyti elektros tiltai į Lenkiją bei Švediją, Lietuva taip pat liks Rusijos elektros sistemos dalimi.
„Dėl šių priežasčių Lietuva, uždariusi IAE, negalės užsitikrinti energetinio saugumo. Todėl šalies Vyriausybės sudaryta derybų su Europos Komisija grupė derasi dėl antrojo IAE reaktoriaus veiklos pratęsimo po 2009 metų pabaigos, – sakė P.Vaitiekūnas. – Tikiu, kad derybininkai, vadovaujami ekspremjero Aleksandro Abišalos, sugebės įrodyti, jog 2010–2013 metais, neveikiant IAE, Lietuva patirtų didelių ekonominių problemų.“
Kai kurie teisės specialistai tvirtina, kad šios sutarties protokole dėl Ignalinos elektrinės galima rasti spragų, kurios padėtų įrodyti, kad Lietuva nėra besąlygiškai įsipareigojusi uždaryti šios elektrinės.
Ignalinos AE pagamina didžiąją dalį elektros Lietuvai ir ją eksportuoja. Uždarius jėgainę beveik dukart išaugtų dujų poreikis, sumažėtų energijos tiekimo saugumas. Ypač, kol nėra jungčių su Europa. Tą dabar bandoma daryti per Estiją, Lenkiją, Švediją.
Trys Baltijos šalys kartu su Lenkija vietoj dabar Visagine stovinčios atominės jėgainės planuoja statyti naują, tačiau vis labiau abejojama, ar tai pavyks padaryti iki 2015 metų, kaip buvo skelbta anksčiau.
2004–2006 metais Ignalinos AE uždarymo projektui skirta 319 milijono eurų. Pagal 2007–2013 metų finansinę perspektyvą Ignalinos projektui iš ES numatyta skirti dar 815 milijonų eurų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. URM ministras
P.Vaitiekūnas siūlė verslininkams veržtis į rinkas per šalies ambasadas – taip
būtų lengviau. Šalia ministro sėdi jį į Panevėžį pakvietusi apskrities
viršininkė Gema Umbrasienė.
