Tūkstančiai išleisti melui
Nevėžio upės valymo projektas įskėlė politikų nesantaikos ugnį. Tarybos narys Julius Beinortas, pasiryžęs įrodyti, kad trimituodama apie sutvarkytas Nevėžio pakrantes Savivaldybė meluoja, spėja tuo pakišęs koją iš Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininko posto nuverstam partijos bendražygiui konservatoriui Vidmantui Baltramiejūnui.
J.Beinortas stojo į kovą su vėjo malūnais ir pasiryžo įrodyti, kad išvalyto Nevėžio pakrantės iš tiesų nė iš tolo neprimena rekreacinės zonos. Tai, ką valdininkai vadina išgrėbstytomis ir žolyte užsėtomis pakrantėmis, tėra žiojėjančios dumblo duobės, atsainiai su žeme sulygintos žolių sankaupos.
Matydamas iš Nevėžio upės išvalyto, kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo suniokotas pakrantes, J.Beinortas ne juokais įsiuto. Ypač tada, kai į rankas pateko Savivaldybės kelių tūkstančių tiražu išleistas apie projektą informuojantis lapelis.
Jame dėstoma, kad per projekto vykdymą ne tik išvalytas 1,2 km ilgio Nevėžio ruožas, pašalinta daugiau nei 10 tūkst. kub. m sunkiaisiais metalais užteršto dumblo, bet ir sutvarkyti upės šlaitai.
„Ir visa ta propaganda visuomenei informuoti kainavo daugiau nei 24 tūkstančius litų! O iš tiesų čia tik burbulas išpūstas“, – rėžė J.Beinortas.
Liko nevalytas ruožas
Politiką stebina, kodėl viešai skelbiama, kad upės išvalymo projektas, kainavęs daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių litų, baigtas, jei Nevėžio pakrantėse nuo pavasario dar stūkso ne tik iškastos augmenijos sankaupos, bet ir dumblo duobės.
„Kaip galima sakyti, kad projektas baigtas, jei iki šiol neatlikti dumblo tyrimai, neaišku – užterštas jis galvaniniais elementais ar ne, bus iš pakrančių išvežtas ar čia užlygintas?“ – stebėjosi politikas.
Dar keisčiau J.Beinortui atrodo išvalytame upės ruože užsilikęs kelių šimtų metrų nepaliestas plotas, per jį po vandeniu nutiestas aukštos įtampos kabelis.
„Ar prie šito ruožo taip ir nebebus sugrįžta? Ar jį palikus galima skalambyti, kad upė išvalyta?“ – vieną po kito žėrė projekto vykdytojams nepalankius argumentus politikas.
Patikėjusiesiems Savivaldybės išplatintame lankstinuke pateikta informacija J.Beinortas pakvietė užsukti į Skaistakalnio parką. Kad per jį tekančio Nevėžio pakrantės iki galo sutvarkytos, vargu ar įmanoma būtų teigti matant iš po negrabiai sulygintų krūvų styrančias žoles.
Anot J.Beinorto, pikčiausia, kad tik teoriškai, bet ne praktiškai baigtas projektas finansuotas ne tik iš Europos Sąjungos lėšų – jam įgyvendinti iš miesto biudžeto atseikėta 100 tūkst. litų.
„Taigi čia visų panevėžiečių pinigai. Jei pakrantės būtų išlygintos, užsėtos žole, suprasčiau, kad projektas užbaigtas. Bet dabar atrodo baisiau nei buvo“, – pastebėjo J.Beinortas.
Bando užčiaupti burną
J.Beinorto nuomone, atsakomybę dėl neužbaigto darbo visų pirma turėtų prisiimti Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas. Pasak J.Beinorto, matydamas, kad Ekologijos skyrius nebepajėgia susitvarkyti su miestui iš tiesų svarbiu projektu, privalėjo tam skirti daugiau pajėgų ir pats kontroliuoti, kaip vyksta numatyti darbai.
Plačiau skaitykite 2008 m. liepos 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. J.Beinortas įsiutino vald˛ią prabilęs
apie po Nevė˛io išvalymo taip ir likusias nesutvarkytas upės pakrantes.
