Fermos srutos svarbiau nei žmogaus gerovė. Tokią išvadą padarė šilagalietis, regbio treneris Anatolijus Smirnovas. Jis atsitiktinai sužinojo, kad kone po jo langais žemės ūkio bendrovė už Europos Sąjungos pinigus stato skysto mėšlo rezervuarą.
Pradėjęs ieškoti teisybės, kas davė leidimą projektui neatsiklausęs gyventojų nuomonės, vyriškis liko apstulbęs – rajono Savivaldybei priklausantis namas, kuriame jis su motina gyvena jau daugelį metų, pasirodo, netgi nėra įteisintas.
Pasijuto bananų šaly
A.Smirnovui susirūpinimą sukėlė mažiau nei už trisdešimties metrų nuo jo namų Šilagalio žemės ūkio bendrovės karvidžių teritorijoje prieš savaitę pradėtos statybos. Vyriškis negalėjo patikėti, kai iš pamatus klojančių statybininkų išgirdo, kad jo kaimynystėje atsiras skysto mėšlo rezervuaras.
„Mes kone dvidešimt metų išgyvenome kęsdami siloso smarvę, o dabar – srutos palangėje. Kas galėjo išduoti leidimą tokioms statyboms?“ – stebėjosi A.Smirnovas.
Jis teigė nesulaukęs nei bendrovės direktoriaus, nei rajono valdininkų paaiškinimo. Gyventojas atsimušė tarsi į sieną – visų buvo patikintas, kad reikalingi leidimai gauti, parašai sudėti ir nebėra reikalo teisybės ieškoti.
„Gyvename bananų šalyje. Nesuvokiama, kad Europoje būtų leista greta gyvenamojo namo statyti srutų rezervuarą“, – piktinosi A.Smirnovas.
Pretenzijų nesulaukė
Prie statybų sutikti Vilniuje registruotos įmonės darbininkai pasakojo jau šeštus metus vykdantys tokius projektus, tačiau dar nėra buvę nė vieno užsakymo, sulaukusio gyventojų pasipriešinimo. Tiesa, pasak jų, dar nė viena bendrovė nebuvo užsakiusi įrengti skysto mėšlo rezervuarą taip arti gyvenamojo namo.
„Mums patiems gerai būtų, kad užsakovai su gyventojais greičiau išsiaiškintų“, – tikino statybininkai.
Pasak Šilagalio žemės ūkio bendrovės direktoriaus Gražvydo Stankūno, už Europos Sąjungos lėšas rengiamas rezervuaras turėtų būti baigtas kitų metų rugsėjį, tačiau dar nebus eksploatuojamas, kol nebus rekonstruotos ir karvidės. Jose numatoma laikyti iki 300 bendrovės galvijų.
„Kaip gali būti mūsų projektas nesuderintas, jei turime visus leidimus? Be to, spaudoje buvo skelbiama, kad vykdomas toks projektas, per 30 dienų buvo galima pretenzijas pareikšti. Kažkodėl niekas tada nesikreipė“, – pabrėžė G.Stankūnas.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl A.Smirnovas ieško teisybės, jei pats ne tik negyvena šalia fermų stūksančiame mediniame namelyje, bet netgi nėra jame registruotas. Esą apie tai bendrovės vadovą telefonu informavęs Velžio seniūnas.
Tokią žinią išgirdęs gyventojas liko šokiruotas.
„Visą gyvenimą čia, pas mamą, buvau registruotas. Ar galėjo kažkas mane be mano žinios išregistruoti? Čia tai bent naujiena! Galų gale juk čia kasdien po kelias valandas praleidžiu – prižiūriu insultą išgyvenusią neįgalią mamą“, – pasakojo A.Smirnovas.
Neką mažiau tokia žinia nustebino ir šiuo metu atostogaujantį Velžio seniūną pavaduojantį Vidmantą Šeškevičių. Pasak jo, jokių kalbų apie išregistravimą nėra buvę – ir A.Smirnovas, ir jo motina – teisėti fermų kaimynystėje esančio namo gyventojai.
„Be abejo, tokio objekto statybos turėjo būti suderintos su gyventojais. Man pačiam keista situacija“, – kalbėjo V.Šeškevičius.
Plačiau skaitykite 2008 m. liepos 15 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasak A.Smirnovo, tik bananų šaly įmanoma gauti
leidimą po gyvenamojo namo langais statyti srutų rezervuarą.
