Vadinamosios civilizacijos ligos vis dažniau užklumpa jaunus žmones. Viena iš tokių – hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis. Daugelis nežino, kad serga, ir nesikreipia į specialistus. Tačiau negydoma hipertenzija gali sutrumpinti gyvenimą 10–15 metų. Širdies infarktas, insultas, pakenkti inkstai ar regėjimas – dažni padidėjusio kraujo spaudimo padariniai. Laimei, tos ligos pasekmių galima išvengti.
Lemia daugelis veiksnių
Kraujo spaudimas – tai kraujo tėkmės stiprumas arterijose. Jei didesnis nei normalus spaudimas nustatomas du ar daugiau kartų, gali būti, kad sergama hipertenzija.
Visiems vienodos normos, koks turi būti kraujo spaudimas, nėra. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau, remdamiesi daugiamečiais stebėjimais, specialistai nustatė, kad jis neturi būti didesnis nei 139/89 mmHg.
Jei yra daugiau, ypač, jei sistolinis didesnis nei 160 mmHg arba diastolinis per 100 mmHg, reikia gydytis vaistais. Manoma, kad idealus spaudimas – 120/80 mmHg, ribinis spaudimas – iki 139/89 mmHg, padidėjęs kraujospūdis – nuo 140/90 mmHg.
Kraujo spaudimą žymi du matmenys. Širdies raumeniui susitraukiant, kai kraujas iš jo išstumiamas į pagrindinę arteriją aortą, kraujo spaudimas aukštesnis ir vadinamas sistoliniu. Diastolinis, užrašomas matavimo pabaigoje, rodo žemiausią spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Net sveiko žmogaus kraujospūdis gali keistis: nuo streso, fizinio krūvio ar oro permainų. Nors ir nedaug, tačiau kraujo spaudimas kinta ir per parą – žemiausias jis būna apie 3 val. paryčiais, o aukščiausias – apie pusiaudienį.
Nors vienkartinis kraujospūdžio matavimas ir per dideli rodmenys dar nereiškia, kad iš tiesų sergama hipertenzija, tačiau tai turi paskatinti atlikti kitus tyrimus.
Keliantys nerimą požymiai
Kartais žmogus nežino, kad jo kraujo spaudimas didelis. Tačiau kai kurie požymiai turėtų jam kelti nerimą. Jei sunku užmigti ir dažnai nubundama naktį, o ką tik pabudus skauda galvą, kai staiga pasidaro tamsu akyse, svaigsta galva, juntami širdies permušimai, ūžimas ausyse, nuolatinis nuovargis – reikėtų sunerimti, nors šie simptomai būdingi ne tik padidėjusiam kraujospūdžiui. Tai gali pranašauti ir visai kitas ligas. Todėl būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl kraujo spaudimas turi būti didesnis? Galbūt blogai dirba širdis, o galbūt kraujas per klampus, gal dėl įvairių priežasčių sumažėja kraujagyslių elastingumas ir spindis.
Turinčiųjų per didelį cholesterolio kiekį jo perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių – susidaro vadinamosios plokštelės. Tad siaurėja kraujagyslių spindis, ir kraujas, kad patektų į visus organus ir audinius, teka labiau spaudžiamas.
Dažna padidėjusio kraujo spaudimo priežastis yra cukraligė – per didelis gliukozės kiekis kraujyje veikia kraujagysles. Priežasčių, dėl kurių kraujo spaudimas turi būti didesnis, kad kraujas galėtų tekėti nuo ligos pakitusiomis kraujagyslėmis, yra labai daug.
Priežastys nėra aiškios
Širdis dirba kaip siurblys: 60–80 kartų per minutę susitraukia, o po kiekvieno susitraukimo išsitempia. Kai kraujas nuteka iš širdies raumens ir teka į aortą – didžiausią arteriją, tai vyksta 40 cm per sekundę greičiu.
Į širdies raumenį kraujagyslėmis grįžta kur kas lėčiau. Pakanka minutės, kad širdis perpumpuotų visą kūno kraujo atsargą – apie 5 litrus. Tad kas lemia stipresnę kraujo tėkmę? Specialistams į šį klausimą sunku atsakyti.
Žmonės hipertenzija suserga tarsi savaime. Jos priežasčių tiksliai nežinoma. Iš dalies ji gali būti paveldėta. Jei giminėje kas nors turėjo didelį kraujo spaudimą, rizika susirgti šia liga palikuoniams labai didelė.
Tačiau žmogus pats gali tą ligą paskatinti – mažai judėdamas, netinkamai maitindamasis, turėdamas antsvorio, rūkydamas, nesaikingai gerdamas alkoholinius gėrimus, patirdamas ilgalaikį stresą. Spaudimas gali pakilti ir kelerius metus vartojant hormoninius preparatus arba steroidinius vaistus.
Pavojingiausi yra kraujo spaudimo „šokinėjimai“, nes staigus arterinio spaudimo didėjimas gali sukelti kraujoplūdį smegenyse. O kai kraujospūdis svyruoja – nuo normalaus pakyla iki padidėjusio, reikia gydytis, tačiau nėra grėsminga.
„Balto chalato“ hipertenzija
Tiems, kurie serga hipertenzija, naudinga namuose turėti kraujospūdžio matavimo aparatą. Tada kraujo spaudimą galima pasimatuoti bet kuriuo metu. Tai gali padėti nustatyti aukštą kraujo spaudimą. O jei paskirti vaistai nuo jo, bus galima stebėti jų veiksmingumą.
Be to, tada ligonis labiau rūpinasi savo sveikata. Tačiau pirmą kartą nustačius didesnį arterinį kraujospūdį reikia įsitikinti, kad tai nėra atsitiktinis padidėjimas. Mat kraujospūdis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo, temperatūros pokyčių, mitybos, vartojamų vaistų, emocinės ir fizinės būklės. Todėl geriausia kraujospūdį mėnesį matuoti namuose, ramioje aplinkoje, tuo pačiu metu – ryte ir vakare.
Tiems, kurie gali matuotis savo kraujospūdį namuose, ypač naudinga rašyti dienoraštį ir jame žymėtis, kokių vaistų vartojo, ar buvo jaudinančių įvykių, ar užsiėmė fizine veikla. Tai gydytojui padeda suprasti kraujospūdžio svyravimus ir geriau parinkti medikamentų dozes.
Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad matuojamas gydytojo kabinete kraujospūdis būna didesnis, o namuose – mažesnis. Tai vadinamoji „balto chalato“ hipertenzija. Tad turint kraujospūdžio matuoklį namuose galima nustatyti, ar nėra „balto chalato“ hipertenzijos.
Svarbiausi kriterijai
Kaip tinkamai matuoti kraujospūdį namuose? Prieš pradedant matuoti, reikia keletą minučių ramiai pasėdėti. Matuojama mažiausiai du kartus, darant 1–2 minučių pertraukas.
Jei pirmųjų dviejų matavimų rezultatai labai skiriasi, patikrinama dar kartą.
Neužmirštama pamatuoti ir kitos rankos.
Naudojama standartinė manžetė – guminės pripučiamosios dalies ilgis 12–13 cm, plotis – 35 cm. Ji turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio, ranka padedama širdies lygyje. Balionėliu reikia pripūsti oro į manžetę iki 180–200 mm Hg slėgio, jei kraujospūdis didesnis, įpūsti oro papildomai. Orą iš manžetės leisti 2–3 mm Hg/s. Automatiniai aparatai tai padaro patys.
Viršutinis – sistolinis – spaudimas nustatomas pasigirdus pirmiems silpniems, tačiau aiškiai girdimiems ir pamažu stiprėjantiems tonams. Diastolinis – apatinis – spaudimas fiksuojamas tonams išnykus. Išmatavus kraujo spaudimą antrą kartą, čiuopiamas pulsas ir suskaičiuojamas širdies susitraukimų dažnis.
Kad būtų išvengta matavimo sunkumų ir klaidų, patartina naudoti pusiau automatinį prietaisą, o ne gyvsidabrinį sfigmomanometrą.
Renkantis kraujospūdžio aparatą svarbiausi kriterijai yra jo tikslumas, patikimumas ir ilgaamžiškumas. Matuokliai turi būti aprobuoti Lietuvoje. Reikia rinktis pasaulyje gerai žinomų firmų, klinikinių tyrimų metu išbandytus elektroninius matuoklius.
Kokybiški aparatai paprastai yra brangoki, tačiau šis pirkinys ilgam, todėl taupyti neverta.
PARENGĖ
L.ŽUKAITĖ
