Sekmadienį „Dubingių“ poilsio centre (Molėtų
r.) surengtose Sovietų Sąjungos krepšininkų iškovoto Seulo olimpinio aukso
20-ies metų jubiliejaus iškilmėse dalyvavo aštuoni iš dvylikos „auksinių
berniukų“, tarp jų ir keturi lietuviai – Valdemaras Chomičius, Rimas
Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis.
Išėjo Anapus
Iš olimpinių čempionų komandos, kurią treniravo Aleksandras Gomelskis, iškilmėse dar dalyvavo Igoris Migliniekas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir Aleksandras Volkovas. Į šventę negalėjo atvykti Aleksandras Belostenas ir Tiitas Sokkas. Dviejų 1988 metų olimpinio krepšinio turnyro nugalėtojų – Valerijaus Goborovo ir Viktoro Pankraškino – jau nėra tarp gyvųjų. Kaip ir Papa visų vadinto trenerio A.Gomelskio.
Paminėti šios sukakties į Lietuvą buvo atvykę ir buvę Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjai: Jose Biriukovas, Heino Endenas, Stanislavas Jeriominas, Sergejus Jovaiša, Andrejus Lopatovas, Vladimiras Tkačenka, Gundaras Vėtra. Seulo olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro ketvirtfinalyje SSRS rinktinė 110:105 įveikė Braziliją, pusfinalyje 82:76 – JAV komandą, o finale 76:63 – Jugoslavijos krepšininkus. Per finalines rungtynes daugiausia taškų SSRS rinktinei pelnė Š.Marčiulionis – 21. A.Sabonis surinko 20 taškų.
Nuėjo ilgą kelią
„Kiekvieno sportininko svajonė – tapti olimpiniu čempionu. Iki to nuėjome ilgą kelią. Mūsų rinktinę sudarė įvairių tautybių žaidėjai, tačiau buvome kaip šeima. Siekėme vieno tikslo – nugalėti, – sakė buvusios SSRS rinktinės kapitonas V.Chomičius. – O pats svarbiausias dalykas – išlikę šilti mūsų santykiai. Mes kartu gyvenome, treniravomės ir žaidėme ne vienerius metus, tačiau niekada nemanėme, kad vėliau taip artimai bendrausime. Maždaug dešimties metų laikotarpis, kurį praleidome kartu, mus sujungė visam gyvenimui. Kaskart, kai susitinkame, bendraujame kaip ilgai nesimatę broliai. Per susitikimus dažniausiai prisimename ne buvusias varžybas, o įvykius už aikštelės ribų.“
V.Chomičius Pekino olimpinėms žaidynėms besirengiantiems Lietuvos rinktinės žaidėjams palinkėjo pamiršti visus asmeninius reikalus ir sutelkti visą dėmesį pasiruošimui, o per žaidynes atiduoti visas jėgas kovai.
Malonu susitikti
„Labai malonu, kad galime susirinkti. Būčiau su tais vyrais kad ir savaitę, tačiau šiuo metu visą dėmesį tenka skirti šalies rinktinės pasirengimui olimpinėms žaidynėms, – sakė R.Kurtinaitis. – Kiek apmaudu, kad mes, „auksinio“ „Žalgirio“ žaidėjai, būdami visi lietuviai, nesugebame surengti tokių susibūrimų.“
R.Kurtinaitis prisiminė, kad už pergalę Seule jiems atiteko premijos po 3500 JAV dolerių. „Gavome ir po žemės sklypą namams, tačiau buvo labai nemalonu, kad, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, turėjome tuos sklypus išsipirkti“, – prisiminė buvęs krepšininkas.
„Mes netikėjome, kad viskas taip sėkmingai susiklostys. Juk pralaimėjome jau pirmąsias olimpinio turnyro rungtynes jugoslavams, – sakė pagrindinis auksinės pergalės jubiliejaus iškilmių organizatorius Š.Marčiulionis. – Iš Seulo žaidynių atmintin giliai įstrigo trenerio A.Gomelskio įtikinėjimai prieš pusfinalio rungtynes, kad mes nesame prastesni už JAV krepšininkus.“
Š.Marčiulionis tvirtino neprisimenantis, kiek taškų surinko finale.
A.Sabonis nebuvo linkęs dalintis prisiminimais apie triumfą Seule. „Laimėjome, ir viskas. Gerai, kad spėjome į tą traukinį“, – teigė Lietuvos krepšinio legenda.
Kiekvienam šventėje dalyvavusiam buvusios Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjui buvo įteiktos knygos apie trenerį A.Gomelskį „Tėtis. Didis treneris“. Jos autorius – legendinio trenerio sūnus Vladimiras.
Renginio svečiai didžiuliame ekrane stebėjo Seulo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro ir pergalės Seule 10-ies metų jubiliejaus iškilmių akimirkas. „Tai buvo didi pergalė, kuri niekada neužsimirš“, – 1998 metais kalbėjo A.Gomelskis.
ELTOS INF.
