Projektas pabrango
Iki šių metų rugsėjo pirmosios Panevėžio rajone šalia Ramygalos, kaip ir buvo žadėta, atsiras pirmoji pramonės zona. Tikėtina, kad po kurio laiko šis miestelis atsiras miestų su išplėtota pramone sąraše.
Tačiau ne viskas klostosi taip, kaip buvo tikimasi pradėjus įgyvendinti projektą. Dėl infliacijos projekto vykdytojai – Panevėžio rajono savivaldybei – pritrūko pinigų. Tiesa, statybos darbai nenutraukti. Ramygalos plyno lauko infrastruktūra kuriama ir toliau.
Panevėžio statybos trestas (PST) įsipareigojo iki rugsėjo 7,4 hektaro pievas paversti pramonei plėtoti tinkama zona – nutiesti naujus kelius, vandentiekio ir lietaus, buitinių nuotekų tinklus, elektros perdavimo ir ryšių kabelinės linijas, vidutinio slėgio dujotiekį.
„Statybininkai pluša. Tačiau jau yra apskaičiuota, kad turimų pinigų atsiskaityti su jais ir už medžiagas neužteks, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Kloniūnaitė. – Panevėžio rajono savivaldybė jau kreipėsi į šalies Vyriausybę su prašymu skirti iš biudžeto papildomus 988 tūkstančius litų projektui baigti. Šių pinigų neužteks, todėl Savivaldybei teks į projekto kasą įnešti 109 tūkstančius litų.“
Ar Panevėžio rajono savivaldybė skolinsis, ar ieškos pinigų biudžete, spręs politikai. Pinigų projektui, anot pašnekovės, pritrūko dėl didelės infliacijos, pabrangusių statybinių medžiagų ir kuro.
Buvo planuojama, kad statybos darbai kainuos 15 milijonų litų. Projektą daugiau nei 10 milijonų litų parėmė ES struktūriniai fondai. Kitą dalį lėšų skyrė šalies ir rajono biudžetai. Dabar aišku, kad sąmata bus didesnė šiek tiek daugiau nei milijonu litų.
Savo atsakymą dėl papildomos finansinės paramos Ramygalos pramonės zonai šalies Vyriausybė žada paskelbti per 2–3 savaites. Jeigu ateis neigiamas atsakymas – darbai baigiamoje įrengti pramonės zonoje nebus nutraukti.
„Savivaldybė liktų skolinga ir savarankiškai spręstų, kaip susimokėti statybininkams. Kaip ir buvo žadėta, Ramygalos pramonės zona bus atiduota eksploatuoti iki šių metų rugsėjo pirmosios“, – tvirtino V.Kloniūnaitė.
Pretendentų netrūksta
Pagrindinė įgyvendinamo Ramygalos pramonės zonos projekto užduotis – skatinti verslumą Panevėžio rajone ir pritraukti investicijas. Ir nors dar nėra patvirtintos tvarkos, kaip pramonės zona bus nuomojama verslui, Panevėžio rajono valdžia tikra, kad jos privalumai privilios ne vieną bendrovę.
Vienas iš tokių – paruošta infrastruktūra. Paprastai gamyklų statybos sąmatoje investicijos į infrastruktūrą sudaro nuo 5 iki 20 procentų. Kita zonos trauka – patogi geografinė padėtis ir šalia esanti „Via Baltica“. Todėl jau dabar yra bendrovių, svarstančių savo galimybes prie Ramygalos statyti fabrikus. Kad numatytos valdiško kapitalo investicijos jau vilioja privatų kapitalą, ne kartą tvirtino ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Pirmosios apie save, kaip apie potencialius partnerius, pranešė logistikos, medžio perdirbimo, pakuočių ir skydinių namų gamybos kompanijos. Planuojama, kad strateginėje vietoje prie automagistralės „Via Baltica“ – pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių – iš pradžių turėtų būti įkurtos kelios modernios privataus kapitalo įmonės, o paskui – ir daugiau. Pramonės zona bus orientuota į lengvosios ir perdirbimo pramonės įmones.
Neabejojama, kad darbo jėgos investuotojams netrūks. Šiuo metu Ramygaloje gyvena 3000, o visoje seniūnijoje – 4500 žmonių. Darbo neturi apie 300 ramygaliečių, arba kas septintas darbingo amžiaus seniūnijos gyventojas. Vos už 30 kilometrų gyvena ir tūkstančiai kėdainiškių. Kai bus įkurta pramonės zona, jie galėtų spręsti – auginti agurkus ar įsidarbinti vienoje iš Ramygalos įmonių. Panevėžio rajono plėtros strateginiame plane numatyta steigti dar kelias pramonines zonas. Patraukliausios vietos kurtis naujoms įmonėms – Miežiškiai, Naujamiestis ir Krekenava.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Ramygalos pramonės zonos projekto
vykdytojai pritrūko milijono litų sumokėti už darbus, tačiau statybininkai
nesitraukia. Kaip ir žadėjo Panevėžio rajono politikai, plyno lauko
infrastruktūra bus sukurta iki šių metų rugsėjo.
