Automatinis minimalaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimas įsuks infliaciją, – teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai. Anot jų, Seimo neseniai priimtas įstatymas oficialiai įteisina kainų ir darbo užmokesčio augimo spiralę. Darbo užmokesčiui kartu kylant su infliacija, prekių ir paslaugų kainos bus greičiau keičiamos ir sumažins arba visiškai eliminuos padidintų socialinių išmokų bei minimalaus atlyginimo įtaką. Be to, darbo užmokesčio didinimas neatsižvelgiant į ekonomines galimybes, bankininkų nuomone, labai sumažins darbo rinkos lankstumą ir neigiamai paveiks Lietuvos konkurencingumą eksporto rinkose, slopins ūkio augimą.
Įteisinus infliacinius lūkesčius ir indeksavus minimalias algas, ypač ekonominiam ciklui perėjus į lėtėjimo fazę, šalies įmonės patirs dar didesnį kainų spaudimą, todėl sumažės verslo konkurencingumas. Tai gali lemti ir didesnį bankrotų skaičių bei didesnį nedarbo lygį.
Pernai valdžios sektoriaus išlaidos socialinėms išmokoms sudarė 11,2 milijardo litų. Net darant prielaidą, kad socialinės išmokos 2008–2010 metais nepadidės, išmokų indeksavimas pagal infliaciją nuo kitų metų padidintų maždaug 750 milijono litų, 2010 metais – apie 1,2 milijardo litų.
Bankininkai baiminasi, kad vėstant ekonomikai surinkti valdžios sektoriaus biudžeto pajamas taps sudėtingiau, o dėl didesnių įsipareigojimų biudžeto deficitas veikiausiai bus didesnis, nei planuojama šiuo metu. Tai gali sukelti dar griežtesnę tarptautinių institucijų ir reitingų agentūrų kritiką, įmanomas net šalies kredito reitingų sumažinimas. Be to, Lietuva gali viršyti ne tik Mastrichto infliacijos, bet ir biudžeto deficito kriterijų (3 proc. BVP).
Dėl dabartinių pasaulinių kainų tendencijų itin sudėtinga prognozuoti Lietuvos vartojimo kainų indekso augimą. Todėl indeksavimo nuostatos apsunkina biudžeto planavimą, nes valstybės biudžeto projektas yra rengiamas trejiems metams iš anksto.
Bankininkai primena, kad indeksavimo įteisinimas iš esmės prieštarauja įsipareigojimams, pernai numatytiems Vyriausybės nutarime dėl vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijos.
„Manome, kad socialinės apsaugos išmokų didinimą galima būtų vykdyti ne automatiškai, o numatant kompensacinį mechanizmą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir tiktai esant finansinėms galimybėms, kurias įvertintų Vyriausybė“, – siūlo bankininkai.
Seimas yra nutaręs, kad minimalus darbo užmokestis ir socialinės išmokos būtų indeksuojamos pagal infliaciją. Įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos, jei tik jį pasirašys prezidentas. Numatyta, kad šie dydžiai bus indeksuojami, jei infliacija per dvejus metus išaugs daugiau nei 3 procentais, tačiau Vyriausybei suteikta teisė nuspręsti, ar naudoti indeksavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad indeksavimas – vienas esminių darbų, atsiliepiančių į šių dienų aktualijas.
„Nauju įstatymu stengiamasi apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus nuo infliacijos pasekmių: išmokos turės padidėti bent tiek procentų, kiek procentų per dvejus metus pakils vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas“, – aiškina ministrė.
„Verslo vartų“
inf.
