Pasaulio ir šalies ekonomikos išgyvena sunkius laikus. Tačiau gali būti dar sunkiau. Lietuvos pramonininkų konfederacija situaciją rinkose lygina su pastaruoju metu prekybos centruose kintančiu žmonių pasirinkimu – kasdien daugėja perkančiųjų pigesnes prekes ar į krepšį jų įsidedančiųjų mažiau. Pramonės įmonės taip pat turi spręsti tuštėjančios piniginės problemą. Brangsta žaliavos, kuras, darbo jėga, auga infliacija. Pabrangusi gamyba jau užtrenkė dalies rinkų vartus. Lietuvos stambusis verslas vėl stovi kryžkelėje – Rytai ar Vakarai. Tiesa, patys pramonininkai teigia, kad pinigų rinkose netrūksta, tik reikia rasti kelius, kaip prie jų prieiti. „Jeigu per šią krizę ir liksime žaizdoti, sugebėsime išsilaižyti“, – tikina jie.
Rinkose – džiunglių įtampa
Kad šalies pramonė siunčia nerimastingus signalus, tvirtina ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.
Ypač didelis pavojus, pasak jo, tyko krovinių gabenimo kompanijų, baldų ir lengvosios pramonės. Krečia krizės drugys ir statybininkus.
„Didžiosios statybų bendrovės kapstosi ir išsikapstys, bet mažosios jau gavo peiliu į paširdžius. Jau atėjo pranešimų apie kelių didesnių bendrovių bankrotus“, – tvirtino M.Aleliūnas.
Dalis pramonės įmonių jau susidūrė su kreditavimo problemomis. Vienos laiku nesugeba grąžinti paskolų įmokų, kitos pajuto griežtesnę bankų ranką, kai prašė pinigų apyvartai. Vis dėlto didžiausią rūpestį bendrovėms kelia be paliovos jau daugiau nei pusantrų metų brangstantis kuras.
„Atrodo, kad ta problema ilgalaikė, todėl pramonės įmonės jau dabar ieško būdų, kaip sumažinti gamybos sąnaudas, – pasakojo LPK viceprezidentas. – Čia erdvės labai daug, nes pagal darbo našumą ir sukuriamą pridėtinę vertę mūsų ekonomika vis dar labai atsilieka nuo Vakarų.“
Pagrindinė užduotis, kurią turi išspręsti šalies pramonės įmonės, – gamybos modernizavimas taikant naujausias technologijas.
„Tos, kurios nesugebės ar nepasistengs įsigyti naujų technologijų, bus pasmerktos žūčiai. Tai nekelia abejonių, – tikino M.Aleliūnas. – Neįmanoma konkuruoti rinkose turint atgyvenusią gamybos procesų visumą. Kova rinkose darosi vis žiauresnė.“
Apsisprendimo metas
Prisidėti prie pramonės modernizacijos, pasak M.Aleliūno, turėtų ir valstybė. Paskatinti procesą galima ir mokesčių lengvatomis.
„Pirmiausia, ką privalėtų padaryti Vyriausybė, – priimti įstatymą, pagal kurį į modernias technologijas investuojama pelno dalis būtų neapmokestinta. Jau parengtas mokesčių įstatymo projektas dėl pelno mokesčio pataisų, ir Vyriausybė netrukus žada jį svarstyti“, – paaiškino M.Aleliūnas.
Vis dėlto tikimybė, kad tokios pataisos bus priimtos, nėra didelė, nes šalies biudžetas taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus. Be to, koją gali pakišti artėjantys rinkimai į Seimą. Politikai jau ne kartą įrodė, kad šalies ūkio raidos strategija gali būti mažiau svarbi už partijų siekius vairuoti valstybės laivą.
„Tačiau politikai privalo patvirtinti pataisas, nes tai būtų politinės brandos ženklas. Noriu tikėti, kad taip ir bus. Kitos strategijos padaryti šalies ūkį konkurencingesnį nėra“, – įsitikinęs LPK viceprezidentas.
Jeigu išrinktieji valdyti šalį nepasiryš patvirtinti pelno įstatymo pataisų, pramonininkai, anot M.Aleliūno, vis tiek turės spręsti, kaip plėtoti investicinę strategiją. Rimtų išbandymų akivaizdoje paaiškės, kiek šalyje yra protingo verslo.
„Protingas verslas bet kokiu atveju investuos, kad ir kokie būtų sunkumai. Tik sprendimai gali būti socialiai sudėtingesni“, – sakė „Verslo vartų“ pašnekovas.
Nedarbo bangos nežada
Pastangos išsilaikyti banguotame rinkos vandenyno paviršiuje ir ne tik išlikti, bet ir sustiprėti, gali sukelti ir nedarbo bangą. Prognozuojama, kad nedarbas per kitus dvejus metus gali ūgtelėti 2–3 procentais – iki 7–8 procentų (dabar – 4,7 proc.). Vis dėlto rinkos analitikai siūlo darbdaviams išsaugoti samdinius.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Benas Adomavičius tikina, kad krize pasibaigus bus lengviau toms įmonėms, kurioms pasisekė išsaugoti kolektyvo branduolį.
„Nereikėtų mažinti darbo užmokesčio ir dar labiau nereikėtų atleisti žmonių – tai trumparegiški sprendimai, – sakė jis. – Kvalifikuotos darbo jėgos stygius yra dabar ir bus pasibaigus krizei.“
LPK viceprezidentas mano, kad šalies pramonininkai yra ir pragmatiški, ir socialiai atsakingi, todėl bet kokia kaina stengsis išsaugoti darbo vietas. Vis dėlto bus situacijų, kai dėl pokyčių (o tokių netrūks) prekybos rinkose įmonėms teks mažinti darbuotojų.
„Gali tekti susiveržti diržus, todėl manau, kad pramonė sumažins darbo vietų. Bet kalbėti apie nedarbo bangą būtų pernelyg neatsakinga, – teigė M.Aleliūnas. – Verslas darys strategijos, gamybos korekcijas, ir tai lems situacija rinkose.“
Vakarų fronte nieko naujo
Ta situacija, pasak pašnekovo, panaši į tai, ką kasdien matome bet kokiame šalies prekybos centre – pirkėjų veiduose nėra panikos, tik daugiau susirūpinimo. Pramonininkai taip pat junta įtampą, bet pasiduoti emocijoms nežada.
„Reikia daug dirbti, ir matau, kad jie tam pasiryžę, – sakė M.Aleliūnas. – Pramonė neišvengs žaizdų, bet išsilaižys – patirties turi.“
Ta patirtis verčia pramonę ieškoti naujų rinkų, ir ypač ekonomiškai stiprėjančioje Rusijoje. Taip pat Kazachstane, Ukrainoje, Baltarusijoje. Apie tai, kad dėl aukštos infliacijos mūsų šalies produkcija pamažu gali likti šioje pusėje Vakarų rinkų vartų, jau kuris laikas perspėja finansų analitikai.
„Tai nėra bėgimas iš Vakarų į Rytus. Rinka ten, kur yra pinigų, todėl pramonininkai nesiblaško – dirba dviem frontais, – tikino M.Aleliūnas. – Rusija – daug potencialo ir pinigų turinti rinka, todėl eksporto apimtys į šią šalį auga. Ir tai vyksta ne dėl to, kad mūsų pramonė su savo produkcija bėga iš Vakarų į Rytus – tiesiog mes niekada nebuvome iš ten pasitraukę.“
Pastaruoju metu ypač akivaizdžiai matyti, kaip auga Rusijos kapitalo noras bendradarbiauti su mūsų šalies pramone. Rusai, anot pašnekovo, nori daryti verslą, ir jokie politiniai vėjai jiems tai nesutrukdys.
„Pastaruoju metu LKP ir Rusijos pramonininkai vis dažniau susitinka tam, kad pagyvintų dviejų šalių prekybą ir išspręstų problemas, trukdančias verslui, – teigė M.Aleliūnas. – Kuo daugiau tokių susitikimų, tuo mažiau biurokratinių kliūčių bendradarbiauti, nes abiejų šalių vyriausybės būna informuojamos apie problemas ir jos būna sprendžiamos.“
DariusSKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Numirę pramonės monstrai – kaip
aršios konkurencinės kovos rinkoje simbolis. Jų pilna visoje šalyje. Žmonės
baiminasi, kad dėl šios ekonomikos krizės pramonės lavonų padaugės.
