Žmonės su nerimu laukia rudenį prasidėsiančio šildymo sezono ir stengiasi dabar ieškoti būdų, kaip susiveržti ir taip jau spaudžiančius diržus. Nuo liepos pirmos dienos panevėžiečiai už šilumą ir karštą vandenį mokės 47,4 procento daugiau nei iki šiol. Politikai kainų šuolio su nerimu laukiančius daugiabučių gyventojus guodžia platindami politizuotus, tačiau realios naudos nežadančius pareiškimus, o ekonomikos ekspertai prognozuoja infliacijos augimą.
Mokėti teks daugiau
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno, naftos kainų didėjimas pasaulinėje rinkoje turi įtakos įvairioms sritims – ne išimtis ir dujos, pagrindinė šilumos žaliava.
Ž.Šilėnas siūlo kelias alternatyvias priemones, kurios gyventojams padėtų sumažinti šilumos mokesčių naštą, – renovuoti daugiabučius ir mažiau sunaudoti šilumos. Pašnekovo teigimu, šilumos kainų didinimas turi neigiamą įtaką ir šalies ekonomikos būklei, nes didėja infliacija. Nors kai kurios šalies savivaldybės dar nepatvirtino šilumos kainų, Lietuvoje šiluma pabrangs nuo 6,5 iki 60 procentų. Panevėžyje jos procentinis padidėjimas vienas didžiausių šalyje.
„Nereikia sureikšminti procentinio padidėjimo, nes tai neatspindi realios situacijos, yra neobjektyvu. Tokia situacija susiklostė todėl, kad mes gana ilgai nedidinome kainos, o praėjusius ataskaitinius metus baigėme turėdami apytiksliai 7,2 milijono litų nuostolį. Galite nuraminti žmones, kad mūsų kainos buvo ir liko vienos žemiausių šalyje“, – teigė „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Šilumos kaina panevėžiečiams išaugo nuo 15,89 ct/kWh iki 23,42 ct/kWh, o šalies vidurkis atitinkamai kilo nuo 16,76 ct/kWh iki 23,35 ct/kWh (tarifai nurodyti su 5 proc. PVM).
Pastebimos ir kitų kuro rūšių – medienos, anglių, mazuto, šiaudų – brangimo tendencijos.
Jaučiasi neišgirsti
Vilniaus gatvės 8-ojo namo bendrijos pirmininkė Ramutė Čyžienė tikino, kad pabrangusi šiluma taps itin opi problema bent 70 procentų namo gyventojų – jiems ir taip tekdavo pasukti galvas, kaip sumokėti mokesčius.
„Turėtumėme imtis iniciatyvos, skelbti visuotinį pasipriešinimą ir bent kokį mėnesį nevartoti karšto vandens. Jei žmonės tokiam žingsniui nesiryžtų, vadinasi, šilumos kainos dar nepakankamai aukštos“, – tokį sprendimo būdą siūlė R.Čyžienė.
Pasak pašnekovės, paramos iš Savivaldybės namui renovuoti nesitikima, nes jos biudžete švilpauja vėjai, be to, daugiabučiams šildyti, šilumai taupyti skiriamos juokingai mažos sumos.
Kaip tikino bendrijos pirmininkė, kliudo per didelis biurokratizmas. Anot jos, norint gauti finansinę paramą namui atnaujinti reikia pereiti tikrus kryžiaus kelius: parengti investicinį planą, organizuoti auditą, skelbti konkursą, ieškoti rangovų, bet ir tada yra tikimybė, kad piniginė parama nebus išmokėta.
Plačiau skaitykite liepos 8 d. „Sekundėje“.
Remigijus MAČIULIS
A.Repšio nuotr. Nuo liepos pirmos dienos panevėžiečiai už
šilumą ir karštą vandenį mokės 47,4 procento daugiau.
