Per akimirką abiejų dukrų netekusiai motinai žaidžiančių vaikų juokas perveria širdį. Panevėžietė Gražina Radzevičienė dar negali patikėti, kad iš studentės dukters jau nebesulauks telefono žinutės, o lentynose išrikiuotų žaislų nebesieks tik antruosius gyvenimo metukus pradėjusi mažylė. Sesučių gyvenimas nutrūko į jas įsirėžus miesto gatvėmis milžinišku greičiu lekiančiam automobiliui.
Neteko abiejų
G.Radzevičienė tik prieš porą savaičių peržengė namų slenkstį po kone trijų ligoninėje praleistų mėnesių. Gyvenimo ir mirties kovą laimėjusiai moteriai sugrįžti namo prireikė nenusakomos stiprybės. Gražina dar nesuvokia, kaip reikės susitaikyti su lemtimi, atėmusia iš jos iš karto abi dukras.
G.Radzevičienės bute viskas atrodo taip, tarsi dvidešimtmetė Sonata dar negrįžusi iš studijų, o mažoji dvejų metukų Medutė močiutės trumpam išvesta pasivaikščioti. Lentynose pūpso mergaitės žaislai, sienas puošia kadaise sesučių su mama surinktos dėlionės, spintose dar kabo spalvingi drabužiai. Apie šeimą ištikusią tragediją byloja tik dukryčių bendra nuotrauka, perrišta juodu kaspinu.
„Labai baisu buvo grįžti namo be vaikų. Iki šiol vis dar negaliu atidariusi spintą žiūrėti į jų drabužėlius. O mažosios lovytę, vežimėlį artimieji pasistengė iš buto išnešti iki man parvykstant“, – nespėdama šluostyti srūvančių ašarų kalbėjo Gražina.
Atsipeikėjo ligoninėje
Gedinčios motinos atmintyje iki lemtingosios, vaikų krauju aplaistytos balandžio 26-osios išlikę tik šviesūs prisiminimai.
Tą šeštadienį ji su abiejomis dukterimis sodų bendrijoje minėjo artimo žmogaus gimtadienį, kepė šašlykus ir linksmai leido popietę. Apie 20.30 val. nusprendus grįžti į miestą Gražina, pasivaišinusi taure vyno, nesiryžo rizikuoti dukterų saugumu – prie vairo sėdo poros metų vairavimo stažą turinti Sonata. Motina su mažyle įsitaisė ant galinės sėdynės.
Moteris pamena, kaip pravažiavusios Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžą pasuko į „Babilono“ pusę. Tai ir buvo paskutinės mamos ir dukterų kartu praleistos akimirkos.
Intensyviosios terapijos palatoje prabudusi ir nesusivokianti, kur esanti, G.Radzevičienė prie lovos susirinkusių artimųjų puolė teirautis, kur dukrytės.
Niekas neišdrįso ką tik po operacijos atsigavusiai mamai pasakyti gyvenimą nebepakeičiamai aukštyn kojomis apvertusios tiesos: mergaitės žuvo.
„Iš pradžių mane ramino, supratau, tarsi Sonata Vilniuje. Maniau, kad į sesiją išvažiavusi. Kurį laiką net nesuvokiau, diena ar naktis. Bet nesulaukusi vaikų susivokiau, kad jų nebėra. Tada man ir pasakė tiesą, ir laikraščius su straipsniais apie avariją atnešė“, – skaudžias akimirkas prisimena Gražina.
Vėliau moteris sužinojo, kad į jų mašiną įsirėžė 21-erių metų vaikino vairuojamas automobilis, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą. Pasak G.Radzevičienės, po susidūrimo jo užstrigusi spidometro rodyklė rodė 180 kilometrų per valandą greitį.
Užuojautos nesulaukė
Gražinai ramu bent dėl to, kad viskas įvyko akimirksniu ir Sonata veikiausiai nė neišsigando – mergina net nespėjo nuspausti stabdžio pedalo.
Mažoji Medutė už seserį išgyveno keliolika minučių ilgiau. Tačiau ir jos medikai nebesuspėjo atvežti į ligoninę.
Gydytojai padėti galėjo tik G.Radzevičienei, patyrusiai sunkius vidaus organų, galvos sužalojimus, kojos traumą. Du su puse mėnesio ligoninėje praleidusiai moteriai teko ištverti net tris operacijas. Iki šiol ji nė žingsnio negali žengti be ramentų. Kada atsistos ant kojų, medikai dar nesiima prognozuoti.
„Gal porą mėnesių, o gal dar ir visą pusmetį taip vaikščiosiu“, – kalba ramentais pasiramsčiuodama Gražina.
Po tragiškos avarijos neišgyveno ir milžinišku greičiu lėkusio automobilio vairuotojas. Mažiausiai nukentėjo jo keleivė mergina – ji patyrė daugybinius kūno sumušimus.
Abi G.Radzevičienės dukrytės karstuose viena šalia kitos atgulė papuoštos nevaržomą jaunystę ir džiaugsmą simbolizuojančiomis baltomis suknelėmis.
Tų pačių laidojimo rūmų gretimoje salėje buvo atsisveikinama ir su avarijos kaltininku.
„Skaudžiausia, kad iš jo tėvų net užuojautos nesulaukėme, net telefono skambučio. Žinoma, suprantu, kad jiems taip pat labai sunku“, – pasakoja Gražina.
Plačiau skaitykite liepos 5 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Tik prieš porą savaičių iš ligoninės
grįžusiai G.Radzevičienei sunku susitaikyti su neįprasta tyla
namuose.
