ELTA
Dėl nusikaltimų prieš žydus nuteistas Algimantas Mykolas Dailidė lieka laisvėje. Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad jo sveikatos būklė neleidžia atlikti laisvės atėmimo bausmės.
Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs A. M. Dailidę kaltu dėl 1941 metais vykdytų nusikaltimų prieš žydus – jų arešto, kratų, tačiau paskelbė, jog nuteistasis yra nepavojingas visuomenei, dėl to jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinio teismo nuomone, toks nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Prokurorai 87 metų A. M. Dailidei prašė paskirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo advokatas siekė išteisinimo.
Išnagrinėjusi nuteistojo medicinos ekspertizę Apeliacinio teismo kolegija pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų pavojingas A. M. Dailidės sveikatai, tačiau paliko galioti nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Už tai numatytas laisvės atėmimas nuo penkerių metų iki gyvos galvos.
Po teismo posėdžio nei Generalinės prokuratūros prokuroras Alvydas Valiukevičius, nei A. M. Dailidės advokatas Algirdas Matuiza dar negalėjo pasakyti, ar skųs nutartį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tai žadama nuspręsti išsamiai susipažinus su nutartimi.
Anot A. Matuizos, A. M. Dailidės sveikata iš tikrųjų yra labai silpna. “A. Dailidė nuo pat pradžių aiškino, kad yra nekaltas. Kalbėjome ir vakar telefonu, jis laukia teisybės, kad būtų išteisintas”, – žurnalistams sakė advokatas.
Vokietijoje šiuo metu gyvenantis A. M. Dailidė pats teismo procese nedalyvavo. Penktadienį jo palaikyti į teismą susirinko grupelė rėmėjų, tarp kurių buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kuris tvirtino neabejojąs A. M. Dailidės nekaltumu, kraštutinių pažiūrų nacionalistai Mindaugas Murza ir Visvaldas Mažonas.
A. M. Dailidė už nacistinės praeities slėpimą 2003 metais
buvo deportuotas iš Jungtinių Valstijų, kur gyveno nuo 1950-ųjų metų. Nustatyta,
kad 1941-1944 metais jis tarnavo naciams pavaldžioje Lietuvos saugumo
policijoje.
Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs A. M. Dailidę kaltu dėl 1941 metais vykdytų nusikaltimų prieš žydus – jų arešto, kratų, tačiau paskelbė, jog nuteistasis yra nepavojingas visuomenei, dėl to jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinio teismo nuomone, toks nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Prokurorai 87 metų A. M. Dailidei prašė paskirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo advokatas siekė išteisinimo.
Išnagrinėjusi nuteistojo medicinos ekspertizę Apeliacinio teismo kolegija pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų pavojingas A. M. Dailidės sveikatai, tačiau paliko galioti nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Už tai numatytas laisvės atėmimas nuo penkerių metų iki gyvos galvos.
Po teismo posėdžio nei Generalinės prokuratūros prokuroras Alvydas Valiukevičius, nei A. M. Dailidės advokatas Algirdas Matuiza dar negalėjo pasakyti, ar skųs nutartį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tai žadama nuspręsti išsamiai susipažinus su nutartimi.
Anot A. Matuizos, A. M. Dailidės sveikata iš tikrųjų yra labai silpna. “A. Dailidė nuo pat pradžių aiškino, kad yra nekaltas. Kalbėjome ir vakar telefonu, jis laukia teisybės, kad būtų išteisintas”, – žurnalistams sakė advokatas.
Vokietijoje šiuo metu gyvenantis A. M. Dailidė pats teismo procese nedalyvavo. Penktadienį jo palaikyti į teismą susirinko grupelė rėmėjų, tarp kurių buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kuris tvirtino neabejojąs A. M. Dailidės nekaltumu, kraštutinių pažiūrų nacionalistai Mindaugas Murza ir Visvaldas Mažonas.
A. M. Dailidė už nacistinės praeities slėpimą 2003 metais
buvo deportuotas iš Jungtinių Valstijų, kur gyveno nuo 1950-ųjų metų. Nustatyta,
kad 1941-1944 metais jis tarnavo naciams pavaldžioje Lietuvos saugumo
policijoje.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
