Lietuvos ekonomika žengia į plėtros lėtėjimo etapą. Jis taps rimtu išbandymu dideliei daliai šalies įmonių ir gyventojų, – konstatuoja žymiausi šalies ekonomikos ekspertai.
„Šį kartą šalies ūkio plėtros lėtėjimo ciklas bus ilgalaikis, jis užsitęs iki 2010 metų imtinai“, – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomikai koją kiša įsismarkavusi infliacija, mažėjantis eksporto konkurencingumas, nepakankamos investicijos į našumo didinimą, silpna ekonominė politika.
„Matau realią ekonominės krizės grėsmę Lietuvoje. Viena jos priežasčių – silpna šalies ekonominė politika. Krizė labiau pasijus kitais metais, o labiausiai palies į vidaus rinką nukreiptus sektorius“, – teigia „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Ekspertams nerimą kelia nepalankios pasaulinės tendencijos – verslui ir gyventojams tenka įveikti didėjančių naftos, žaliavų, maisto produktų kainų iššūkį. Grėsmingai atrodo elektros kainų šokas po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, elektros kainos padvigubėjimas Lietuvos infliaciją padidintų maždaug 3 procentais.
„Reikšmingas energijos pabrangimas gali neigiamai paveikti gyventojų ir įmonių lūkesčius dėl ūkio ateities, žmonės pradės daugiau taupyti, mažiau vartoti“, – nurodo R.Kuodis.
Sunkumų patiria ir vienas iš pagrindinių pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos variklių – nekilnojamojo turto ir statybų sektorius. Pasak „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovo Vadimo Titarenkos, realiosios būsto kainos jau krenta dėl infliacijos. Kaip jos keisis ateityje, priklausys nuo bendro ekonominio augimo, infliacijos, žmonių pajamų ir lūkesčių, statytojų aktyvumo didinant sektoriaus darbo našumą.
Ekonomikos ekspertai pasiūlė būdus, kaip ekonomikos plėtros lėtėjimo metu turėtų elgtis Vyriausybė, verslas ir gyventojai, kad įveiktų galimas neigiamas pasekmes.
Anot R.Rudzkio, greičiausią efektą duotų biurokratinių kliūčių naikinimas, pramoninių parkų išplėtojimas, paskatų sistemos aktualiausioms investicijoms taikymas ir valstybės kontaktų su potencialiais investuotojais suaktyvinimas.
„Smulkiajam verslui reikalinga konsultacinė ir informacinė valstybės pagalba užmezgant kontaktus su užsienio partneriais. Tikslingos ir mokestinės lengvatos“, – įsitikinęs R.Rudzkis.
„Verslo vartų“
inf.
