ELTA
Lietuvos gyventojai savo būstą bando apsaugoti primityviais metodais – turto apsaugą patiki šunims ir kaimynams. Į saugos tarnybas šiuo klausimu kreipiasi mažiau negu 3 proc. gyventojų.
Tai paaiškėjo saugos tarnybai “Sigreta” inicijavus 15-74 metų Lietuvos gyventojų reprezentatyvią apklausą “Šeimos (namų) turto apsaugos būdai”. Tyrimą Omnibus būdu atliko bendrovė RAIT.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai naudojami turto apsaugos būdai yra: laikomas šuo, prašymas kaimynų prižiūrėti namus arba įrengtos “šarvuotos” durys. Šie būdai yra gana primityvūs, nes tikrai ne kiekvienas šuo yra geras sargas arba abejotina, kad kaimynas stebės Jūsų butą kiaurą naktį. “Šarvuotos” durys pačios savaime nėra rimta apsauga, nes vis dėlto svarbiausia jų dalis yra patikimos spynos, o tuo pasirūpina ne kiekvienas gyventojas.
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, norėdami apsaugoti turtą, namuose nelaiko vertingų daiktų, pinigų bei lauko duryse turi kelias spynas. Tai rodo, kad nemažai žmonių gyvena nuolatinėje baimėje ir net savo namuose nesijaučia saugūs.
Penktadalis respondentų nurodė saugantys laiptinę bei turintys dvigubas duris. Tačiau šios apsaugos priemonės, panašiai kaip ir “šarvuotos” durys, vagišių gana lengvai įveikiamos.
14 proc. gyventojų draudžia namų turtą, 6 proc. apsitvėrę tvora, o 4 proc. turi “saugias” vietas, seifą namuose.
“Turto draudimas nėra apsaugos priemonė. Draudimo kompanijos gali tik atlyginti jau padarytus nuostolius, bet ar sugražins pavogtą informaciją ir prisiminimus: duomenis kompiuteryje, užrašų knygeles, fotografijas ar vaizdo įrašus? – teiraujasi saugos tarnybos “Sigreta” direktorius Tomas Reventas. – Be to, tai galima panaudoti šantažui, išpirkai ar kitai tolimesnei nusikalstamai veikai”.
Kitus namų turto apsaugos būdus nurodė tik 3 ar net mažiau proc. respondentų. Vienas tokių yra signalizacija ir sutartis su saugos tarnyba. Tik įrengta garsinė sirena nėra patikimas būdas apsaugoti namus. Yra daugybė būdų, kaip ją nutildyti.
Deja,
į saugos tarnybas gyventojai dažniausiai kreipiasi tik nukentėję bei praradę
dalį turto. O juk niekam nėra paslaptis, kad ilgapirščiai stengiasi aplenkti
saugos tarnybų saugomus būstus.
Tai paaiškėjo saugos tarnybai “Sigreta” inicijavus 15-74 metų Lietuvos gyventojų reprezentatyvią apklausą “Šeimos (namų) turto apsaugos būdai”. Tyrimą Omnibus būdu atliko bendrovė RAIT.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai naudojami turto apsaugos būdai yra: laikomas šuo, prašymas kaimynų prižiūrėti namus arba įrengtos “šarvuotos” durys. Šie būdai yra gana primityvūs, nes tikrai ne kiekvienas šuo yra geras sargas arba abejotina, kad kaimynas stebės Jūsų butą kiaurą naktį. “Šarvuotos” durys pačios savaime nėra rimta apsauga, nes vis dėlto svarbiausia jų dalis yra patikimos spynos, o tuo pasirūpina ne kiekvienas gyventojas.
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, norėdami apsaugoti turtą, namuose nelaiko vertingų daiktų, pinigų bei lauko duryse turi kelias spynas. Tai rodo, kad nemažai žmonių gyvena nuolatinėje baimėje ir net savo namuose nesijaučia saugūs.
Penktadalis respondentų nurodė saugantys laiptinę bei turintys dvigubas duris. Tačiau šios apsaugos priemonės, panašiai kaip ir “šarvuotos” durys, vagišių gana lengvai įveikiamos.
14 proc. gyventojų draudžia namų turtą, 6 proc. apsitvėrę tvora, o 4 proc. turi “saugias” vietas, seifą namuose.
“Turto draudimas nėra apsaugos priemonė. Draudimo kompanijos gali tik atlyginti jau padarytus nuostolius, bet ar sugražins pavogtą informaciją ir prisiminimus: duomenis kompiuteryje, užrašų knygeles, fotografijas ar vaizdo įrašus? – teiraujasi saugos tarnybos “Sigreta” direktorius Tomas Reventas. – Be to, tai galima panaudoti šantažui, išpirkai ar kitai tolimesnei nusikalstamai veikai”.
Kitus namų turto apsaugos būdus nurodė tik 3 ar net mažiau proc. respondentų. Vienas tokių yra signalizacija ir sutartis su saugos tarnyba. Tik įrengta garsinė sirena nėra patikimas būdas apsaugoti namus. Yra daugybė būdų, kaip ją nutildyti.
Deja,
į saugos tarnybas gyventojai dažniausiai kreipiasi tik nukentėję bei praradę
dalį turto. O juk niekam nėra paslaptis, kad ilgapirščiai stengiasi aplenkti
saugos tarnybų saugomus būstus.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
