Pastogę išmainę į nevaržomą laisvę benamiai jų gyvenimo būdo nesuvokiančią visuomenę įkalina baimės gniaužtuose. Kad niekas negali padėti apsiginti nuo savavališkai į kiemą su dvokiančia manta įsikrausčiusio vargetos, patyrė Klaipėdos gatvės pradžioje gyvenantys panevėžiečiai. Kone metus besitęsiančios jų pastangos iškeldinti neretai agresyviai nusiteikusį ir konteinerių šlamštą kaupiantį jaunuolį primena kovą su vėjo malūnais.
Kelią parodo kvapas
Benamiui su visa konteineriuose surinkta manta įsikurti pačiame miesto centre – juokų darbas.
Surasti tokio vargetos buveinę Klaipėdos gatvės pradžioje nesunku. Pakanka pasukti į neasfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę ties 28-uoju namu ir tolesnį kelią parodo atsklindanti smarvė. Prie pat aikštelės tarp sandėliukų esančiame siaurame takelyje prigriozdinta tiek dvokiančios mantos, kad jai išvežti tektų kviestis sunkvežimį.
Kad šioje vietoje dar ir gyvenama, galima spėti iš šiokios tokios patalynės, paklotos ant krūvos. Dieną pataluose guli užklota lėlė. Šalia – ir dvi šiokios tokios taburetės, trilitrinis stiklainis su koše.
Vos už kelių žingsnių atsitūpęs žemėmis rankas valęsis apie 30 metų vyriškis užklaustas patvirtino, kad tarp sandėliukų sukrauta manta – jo turtas. Tačiau vos išgirdęs, kad su juo nori pasikalbėti korespondentai, įpykęs ir koneveikdamas nekviestus svečius spruko šalin.
Bijo nelaimės
Klaipėdos gatvės pradžios gyventojai jaučiasi tarsi būtų įsikūrę šalia uždelsto veikimo minos – pakaktų kibirkšties, kad užsiliepsnojus sukrautai mantai ugnis nušluotų vieną šalia kito besiglaudžiančius senus namus.
„Aišku, kad nelaimės kada nors sulauksime. Jis neprognozuojamas, būna ir agresyvus. Pasakysi jam ką šiurkščiau – padegs, ir baigta“, – kalbėjo benamio kaimynystėje įmonę turinti verslininkė.
Plačiau skaitykite birželio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Klaipėdos g. gyventojams nerimą keliantis
jaunuolis – prieš keletą metų dar veikusios miesto blaivyklos buvęs nuolatinis
klientas.
