Varputis – sunkiai išnaikinama daržų piktžolė, bet ji labai naudinga žmogaus sveikatai.
Vaistinei žaliavai augalo šak-niastiebiai ruošiami pavasarį arba rudenį. Jie surenkami įdirbtose dirvose, nuo jų pašalinamos priemaišos, nuplaunami šiltu vandeniu ir džiovinami paskleisti plonu sluoksniu ant lentų ar popieriaus, retkarčiais pavartant. Gerai išdžiovinti šakniastiebiai yra šviesiai gelsvos spalvos, gleivingi ir salstelėję, neturi kvapo.
Jais gydoma sutrikusi organizmo druskų apykaita, virškinimo traktas, tulžies pūslė, inkstų, šlapimo pūslės akmenligė, podagra, reumatas, viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Nuovirui reikia 20 g smulkintų šakniastiebių užplikyti stikline vandens ir įstačius į kitą indą pusvalandį kaitinti verdančiame vandenyje. Paskui kambaryje vėsinti 10 min., perkošti, o šakniastiebius nuspausti. Geriama po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgant.
Norint pasigaminti užpilą, reikia 15 g smulkintų varpučių užpilti dviem stiklinėmis atvėsinto virinto vandens ir palikti 10–12 valandų. Tada užpilą perkošti ir gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną prieš valgant.
Mūsų senoliai varpučių lapų ir šakniastiebių sultimis gydydavo tulžies pūslės akmenligę – per dieną išgerdavo nuo pusės iki stiklinės sulčių. Iš šakniastiebių galima daryti ir gydomąsias vonias – imama 50–100 g žaliavos 5 litrams vandens. Taip gydydavo porą kartų per savaitę po 10 minučių.
PARENGĖ
L.ŽUKAITĖ
