Vos paskelbus, kad ieškoma valytoja privačiam namui tvarkyti, netilo telefonas. Tą darbą dirbti, pasirodo, gali bet kas: šluotos mielai imasi ūkininkės, audėjos ir moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą. Kandidačių neatbaido nei būsimųjų šeimininkų reiklumas, nei simbolinis atlyginimas už kruopštų darbą. Visos moterys sutinka darbuotis be jokių socialinių garantijų, o daugumai tai – netgi privalumas, nes visas įmanomas išmokas ir lengvatas suteikia pagrindinė „maitintoja“ – Darbo birža.
Valyti – paprasta
Dabar, kai darbuotojų stygiumi skundžiasi ne vienas darbdavys ir atlyginimai vokeliuose – smerkiama atgyvena, norinčiųjų uždarbio be jokių garantijų nemažėja. Per dvi dienas į skelbimą, kad ieškoma privataus namo ir aplinkos tvarkytoja, atsiliepė 37 moterys. Dauguma – valytojos darbo nėra dirbusios, bet įsivaizduoja, kad tai – paprasčiau negu paprasta. „Šitiek avių prižiūrėjau, o čia – tik šeši kambariai ir žolytė“, – abejones į šalį blokšte nubloškė ūkio darbus puikiai išmananti pretendentė.
Valyti, plauti, skalbti – ne problema ir veterinarijos gydytojai, ieškančiai papildomo uždarbio. Vos ne svajonių darbu, nereikalaujančiu nei žinių, nei įgūdžių, valytojos profesiją laikė namų šeimininkės: „Tvarkausi savo namuose, kas ten pas jus gali būti kitaip“.
„Dirbu „Line“, bet jei priimtumėte, išeičiau iš darbo“, – didžiausias viltis su pasiūlymu siejo dar viena panevėžietė. Jos negąsdino, kad alga bus mokama „juodais“ pinigais.
„Dar geriau. Užsiregistruosiu Darbo biržoje, gausiu iš ten ir iš jūsų“, – savo ateitį telefonu atskleidė kandidatė. Jokių sutarčių ir garantijų nereikėjo valytojai iš Raguvos: darbas žinomas, o papildomas uždarbis – ne pro šalį.
Ne viena skambinusi moteris pradėjo nuo joms paties nemaloniausio dalyko – savo amžiaus: „Man daugiau nei keturiasdešimt, man greit penkiasdešimt, esu pensininkė, ar tiksiu“, – su nerimu ir viltimi klausinėjo potencialios valytojos. Atrodo, kad amžius joms jau ne kartą pakišo koją minant darbdavių slenksčius.
Klausimų nekilo
Derybos dėl algos buvo trumpos – dauguma sutiko su pasiūlytu pusšimčiu litų už vieną atėjimą. Už tokius pinigus moterys buvo pasirengusios pedantiškai išblizginti šešis kambarius, virtuvę, dvi vonias, nupjauti žolę, išravėti ir palaistyti gėlynus.
Kai kurios pretendavo į didesnį atlygį ir drąsiai siūlė savo darbo kainą: iki šimto litų už vieną atėjimą. Paklausus apie patirtį valant baltus, stiklinius paviršius, stebėjosi: „Būta ko nemokėti. Padirbsiu ir išmoksiu.“ Tarp norinčiųjų tapti valytojomis – užsienyje jau padirbėjusios moterys. „Manau, sutarsime, esu Vokietijoje dirbusi tokį darbą, „pašprechinsime“ (suprask – pasikalbėsime) vokiškai“, – pasitikėjimu ir draugiškumu spinduliavo viena iš kandidačių.
Kad moterys darbo ieškosi ne iš blogo gyvenimo, nesunku pastebėti: dauguma atlyginimą norėjo pasiimti tik atidirbusios mėnesį: „Ką čia kaišiosit po kelis litus.“
Nė viena iš pretendenčių nesidomėjo darbo specifika, smulkmeniškai neklausinėjo, ką ir kaip reiks dirbti. Išsiaiškinusios apie algą ir „darbovietės“ vietą, buvo pasirengusios kad ir tą pačią dieną imtis šluotos.
Apie rekomendacijas moterys nė nebuvo girdėjusios, tačiau visos užtikrino esančios sąžiningos, neturinčios žalingų įpročių, kruopščios, atsakingos. Viena kandidatė sutiko pasakyti pagrindinės darbovietės telefoną: darbdaviai galės ją apibūdinti kaip puikią darbuotoją.
Firmos nesiima
Karjeros laiptais kopiančioms moterims paslaugios, tegul ir nelegalios namų tvarkytojos – vienintelė išeitis. Mat gausybė valymo firmų į privačius namus eina be jokio entuziazmo. Perskambinus pagal ilgiausią aplinkos ir valymo paslaugas teikiančių bendrovių sąrašą, neatsirado nė vienos, sutikusios sudaryti sutartį du kartus per savaitę tvarkyti individualų namą.
Pasak firmų vadovų, jų teikiamos paslaugos privačių namų savininkams per brangios, nes į valymo kainą įskaičiuojami visi mokesčiai, todėl namų tvarkytojų ieškoma jau įprastu būdu: per pažįstamus ar skelbimus.
Patalpų valymo specialistai nesiima spręsti apie tokių darbuotojų atlikto darbo kokybę ir sugebėjimus tinkamai naudotis šiuolaikinės buitinės chemijos stebuklais. Individualios įmonės „Altada“ savininkas Algirdas Daujotas sakė, kad jo darbuotojų privačių namų, butų šeimininkams prireikia po remonto darbų, o kasdienio valymo ir tvarkymo paslaugos nėra tokios populiarios. Ne dėl to, kad užsakovų netenkina atliekamų darbų kokybė: profesionalų paslaugos privatiems klientams atrodo per brangios.
Plačiau skaitykite gegužės 30 d.
„Sekundėje“.
Vilma VALAITYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Valymo paslaugas teikiančios firmos
tvarkyti privačių namų nesiveržia: būstų savininkams tai per
brangu.
