Panevėžiečiams, turintiems savo bitynus netoli Velžio seniūnijos Kabelių kaimo – gedulas. Dar praėjusią savaitę kai kurie pastebėjo, kad ištisomis šeimomis ėmė mirti medų nešusios bitės. Atradus prie lakų krūvas negyvų ar leisgyvių šių gyvūnėlių, bitininkus ištiko šokas. Žmonės neabejoja, kad dėl bičių mirties kalti cheminiai preparatai, kuriais galėjo būti purškiami aplinkiniai sodai ar laukai.
Rado krūvas
Pradėjus ieškoti nelaimės priežasties, paaiškėjo, kad ne taip paprasta rasti bičių mirties kaltininkus: laboratorija, tirianti bites, yra Vilniuje, pats tyrimas – brangus ir jį būtina atlikti labai greitai. Prieš tai iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos reikia gauti atsakymą, kokius chemikalus ir kada įtariami kaltininkai naudojo.
Ir vis dėlto kai kurie specialistai įspėja: net ir aptikus kenksmingo chemikalo įrodyti, kad jo dozė bitei buvo mirtina, sunku. Lietuvoje nėra tai reglamentuojančių teisinių dokumentų. Nebent kaltininką pačiam nekentėjusiajam pavyktų pačiupti už rankos, einantį su purkštuvu.
Apie 300 bičių šeimų laikantys Ona ir Gintaras Balžėkai mirštančius vabzdžius pastebėjo praėjusį penktadienį atvykę į Uoksų kaime esantį bityną. Ši vietovė yra netoli Velykių ir Kabelių kaimų, apsupta žydinčių rapsų laukų. Netoliese užveisti Pauliaus ir Alekso Speičių sodai.
Pamačius prie avilių krūvas negyvų ar leisgyvių bičių, abejoti, kad jos galbūt nunuodytos, pasak O.Balžėkienės, nebuvo jokio pagrindo: jaunos bitutės jų nenorėjo įsileisti į avilį, o mirusiosios buvo iškišusios liežuvėlius. Taip paprastai bites veikia ilgalaikiai nuodai.
Balžėkai iš pradžių sako turėję dvi augintinių žūties versijas: nuodingų chemikalų bitės galėjo prisirinkti nuo rapsų arba soduose. Bet pamačius, kad toliau nuo sodų, bet šalia rapsų laukų esančios bitės sveikos, liko vienintelis įtarimas.
Kreipėsi ne vienas
Sutuoktiniai, per kelias dienas netekę 12 šeimų bičių iš ten buvusių 54, labiausiai piktinasi tuo, kad chemikalus naudoję kaimynai neperspėjo, kaip pridera, jų apie augalų purškimą. Bitininkai mano, kad chemikalai veikiausiai naudoti dieną, kada negalima to daryti. Šeima ketina kreiptis į rajono Savivaldybę, kad ši pasirūpintų kaltų asmenų išaiškinimu.
Balžėkai apgailestavo, kad bitininkai ne tik negauna piniginės Europos Sąjungos paramos, bet ir neturi galimybės apdrausti turimo ūkio – bankai draudžia tik saugomą (aptvertą, esant sargui) turtą. Sutuoktiniai tvirtino, kad bičių neteko ne jie vieni. Jau vakar, anot jų, buvo aišku, kad krūvas negyvų medaus nešėjų rado kitapus sodų bityną turintis A.Kavaliauskas, visai sodų kaimynystėje bites laikantis R.Bučiūnas. Pašnekovai neabejoja, kad kiti bitininkai, kurių netoli Kabelių yra nemažai, galbūt dar net nežino, kas atsitiko jų bitėms.
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas informavo, kad į jį dėl bičių nuodijimo kreipėsi jau keturi draugijos nariai. Taip pat yra keletas ir draugijai nepriklausančiųjų. Apie nelaimę A.Rutkauskas pranešė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, bandė susisiekti su Valstybine augalų apsaugos tarnyba (VAAT).
Pirmininkas teigė, kad tai pirmas jam žinomas atvejis, kai taip masiškai krito bitės. A.Rutkauskas tikisi, kad jų mirties priežastį padės nustatyti VAAT ir Nacionalinė veterinarijos laboratorija, į kurią ketinama vežti ir draugijos lėšomis apmokėti užšaldytų negyvų bičių pavyzdžius. Pašnekovas neatmetė galimybės, kad bitininkai kreipsis teismą, jei bus išaiškintas kaltininkas.
Sunku įrodyti
Už puskilometrio nuo A.Speičio sodų, Sodeliškių kaime, bityną turintis Romualdas Bučiūnas, pirmiau nei draugijos pirmininkas, apibėgo visas instancijas, kad tik nustatytų savo bičių mirties priežastį. Jis net 450 Lt buvo pasiruošęs sumokėti už laboratorinį tyrimą sostinėje ir kritusių bičių į apskrities Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą buvo nusinešęs. Dabar žmogus abejoja, ar iš kelias paras šaldytuve laikytų negyvų bičių bus galima nustatyti tikrą jų mirties priežastį.
Sužinojęs, kad pirma VAAT inspektoriai turi patikrinti galimų kaltininkų cheminių preparatų naudojimo žurnalus ir pateikti išvadą, ponas Romualdas apgailestavo, jog užtruko. Iš tikrųjų, anot jo, bitininkai dorai nė nežino, kur, ištikus bėdai, turi kreiptis, kaip ginti savo teises. Net Žemės ūkio ministerijoje nėra specialisto, atsakingo už bitininkystę.
Vyriškiui labiausiai kelia apmaudą tai, kad bitės lankomų sodų derlių padidina 40–50 proc., bet jų savininkai neretai tampa šių vabzdžių mirties kaltininkais ir nepraneša arčiausiai esantiems bitininkams apie planuojamus purškimus.
VAAT valstybinė augalų apsaugos inspektorė Lina Plavičienė, ištyrusi R.Bučiūno skundą, rašte nurodė, kad atlikti patikrinimai P. ir A.Speičių ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėje „Vaišvilčiai“. Pagal ūkininkų parodymus, sodai buvo purškiami balandžio 18 d. ir gegužės 6 d. dviem skirtingais preparatais. Vieno iš jų, kuriuo purkšta paskutinį kartą, kaip teigia L.Plavičienė, šiais metais įvežti į Lietuvą ir pardavinėti leidimo negauta. Todėl A.Speičiui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, ūkininkas nubaustas 200 Lt bauda. Bet tai nėra įrodymas, kad bitės žuvo dėl šio ūkininko kaltės.
Pasak inspektorės, taip pat buvo purškiami ir rapsai ŽŪB „Vaišvilčiai“. Jie purkšti be pažeidimų ir paskutinį kartą gegužės 23 d. – jau po to, kai buvo gautas pranešimas apie mirštančias bites.
Plačiau skaitykite gegužės 27 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. O. ir G.Balžėkai
tvirtina: jei būtų kalti nupurkšti rapsai, būtų mirusios visos bitės. O dabar
mirė tik tos, kurios gali pasiekti ir sodus.
