Panevėžio centrinė dalis kaitina miesto architektų ir paveldo saugotojų aistras. Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio palaiminimą gavusio, Laisvės aikštėje turinčio iškilti statinio projektą Savivaldybės architektai įvertino kaip nykų kičą, o jų pateiktajam variantui paveldosaugininkai savo ruožtu paskelbė veto. Kompromiso nesurandančių dviejų institucijų ginčas veikiausiai persikels į sostinės valdininkų kabinetus – užtarimo Panevėžio architektai ketina ieškoti pas Vilniaus paveldosaugininkus.
Įkurtuvės
nebenumatomos
Tarp Laisvės aikštės 1-ojo ir 3-iojo namų turinčio iškilti pastato įkurtuvių datos statybų užsakovai nebeprognozuoja. Prieš pusę metų prasidėjusi statyba įstrigo nesugebant rasti kompromiso statinio projektą derinančioms dviem institucijoms – Savivaldybei ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui.
„Mes statybų nestabdome. Esame išdavę leidimą. Šis klausimas galutinai išspręstas“, – tvirtino padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
Įrodymas – atvirukas
Paveldo saugotojai dar praėjusių metų lapkritį palaimino architekto Vido Stankevičiaus projektą, kuriame būsimojo statinio fasadas, pasak A.Umbraso, atitinka praėjusio šimtmečio pradžios dvasią. Kaip to įrodymą, vadovas pateikė atviruką su 1914 metų Laisvės aikštės šiaurinės dalies vaizdu.
Tačiau prieš porą savaičių Panevėžio teritoriniam padaliniui V.Stankevičius pasiūlė naują to paties statinio projektą. Pastarasis gerokai skiriasi nuo paveldosaugininkų palaiminto pirmojo varianto – per visą pirmą aukštą driekiasi stiklas, trijų aukštų statinio fasado šonuose kyla didžiuliai langai. Pastarajam variantui paveldo saugotojai pareiškė kategorišką ne.
„Kadangi statinys patenka tarp dviejų istorinių pastatų, kurių vienas netgi saugomas valstybės, atsiradęs intarpas neturi iš jų išsiskirti. Pateiktas naujas fasado variantas kaip tik „išsišoka“, todėl tokioje aplinkoje negali atsirasti“, – įsitikinęs A.Umbrasas.
Pasak jo, architektas nepateikė motyvų, kodėl prireikė naujo fasado projekto.
Invazijos neleis
A.Umbraso teigimu, teisės aktai numato, kad su paveldosaugininkais derinami visi projektai, patenkantys į saugomų objektų zoną, todėl, užkirsdami kelią naujadarui, jie įstatymų nepažeidžia.
„Projektuotojas vis keičia savo nuomonę, bet mes jo įgeidžių negalime tenkinti. Visose Europos Sąjungos šalyse patvirtinti standartai, kad paveldosaugos zonoje projektuojant statinius privaloma įterpti tradicinius elementus. Belgija turi netgi tokių elementų katalogą. Ten paveldosaugininkai netgi įtikinėja architektus, kad pastatus kiek modernintų, o pas mus – viskas kitaip“, – pažymėjo A.Umbrasas.
Naująjį stiklinio fasado projektą paveldosaugininkas įvardijo kaip invaziją į miesto centrą panaikinant autentiškus ar tradicinius architektūros elementus.
Senosios dvasios
nejaučia
Paveldo saugotojo išsakyti argumentai miesto architektams neatrodo įtikinami.
„Grynas kičas tas pirminis projektas“, – paveldosaugininkams įtikusį variantą sukritikavo Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis.
Pasak jo, Savivaldybė išdavė leidimą statyboms su sąlyga, kad architektas pakoreguos fasado projektą.
„Iš karto pasakiau, kad tas pirminis variantas netiks. Jokios 1914-ųjų dvasios aš jame nematau“, – pabrėžė S.Matulis.
Savivaldybės architektas tikino pritariantis antrajam projekto variantui, nes, anot jo, pastatas išsiskiria. S.Matuliui paveldo saugotojų pasipriešinimas atrodo keistas ir dėl to, kad Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje jau esančių statinių fasaduose taip pat išsiskiria didžiulės stiklo vitrinos.
Plačiau skaitykite gegužės 22 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Architektams ir paveldo saugotojams
nesutariant, kaip turėtų atrodyti naujo statinio fasadas, statybos Laisvės
aikštėje sustojo neribotam laikui.
