Daugelis girdėjo, kad daug naudingiau sukrimsti saujelę džiovintų vaisių nei gabalą riebaus pyrago. Tikrai ne be reikalo.
Kaloringi, bet vertingi
Džiovinti vaisiai yra saldūs, nes juose daugiau natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės – nei šviežiuose vaisiuose. Šie angliavandeniai greitai patenka į kraują ir suteikia „skubios“ energijos. Kad pasisotintum, džiovintų vaisių reikia mažiau nei šviežių.
Džiovinti vaisiai kaloringi, bet po džiovinimo juose išlieka organizmui labai vertingų medžiagų: kalcio, geležies, magnio, kalio, fosforo, pektinų ir kt. Juose yra ir virškinimą gerinančios ląstelienos.
Gydomosios savybės
Figos. Šiuose vaisiuose yra fermentų,
skatinančių virškinimą, biologiškai aktyvių medžiagų, stabdančių vėžio ląstelių
dauginimąsi.
Kriaušės. Padeda iš organizmo šalinti
nuodingas medžiagas ir sunkiuosius metalus. Jose daug kietos ląstelienos, kuri
normalizuoja žarnyno veiklą.
Razinos. Gausu boro, kuris padeda
organizmui pasisavinti kalcį, tad stabdo osteoporozę (kaulų retėjimą). Taip pat
turi nemažai kalio, reikalingo širdies darbui.
Abrikosai. Turi daug kalio, fosforo,
būtino kaulams, bei geležies (patariama valgyti sergant mažakraujyste), daug
vitamino A, reikalingo regėjimui.
Datulės. Jose yra medžiagų, cheminėmis
savybėmis panašių į aspiriną. Ne veltui seniau šiais vaisiais gydydavo peršalimą
ir galvos skausmus.
Papajos. Turi šiek tiek fermento
papalino, kuris padeda virškinti baltymus, nemažai – betakaroteno, reikalingo
normaliai akių ir gleivinės veiklai palaikyti.
Parengė
L.Žukaitė
