Anksti kėlęs ir anksti ištekėjęs nesigailėsi – tokia liaudies išmintimi vadovaujasi keturių dukrų mama Valė Skuodienė. Pirmasis gegužės sekmadienis jos namuose ypatingas: gandrų sulaukusi vos spėjusi atšvęsti 18-ąjį gimtadienį daukniūniškė motinystę laiko tikruoju savo pašaukimu. Visada apie gausią šeimą svajojusiai moteriai sunku suprasti mamas, kurioms auginti vaikus – ne malonumas, o darbas.
Likimas pakoregavo
planus
Nepažįstantieji V.Skuodienės vargu ar pagalvotų, kad ši 33-ejų moteris – jau keturių gražuolių dukterų mama. O kai prie Valės prisiglaudžia vyriausioji 15-metė Daiva, atrodo, kad taip gražiai sutaria bendrų paslapčių turinčios seserys.
Vos sulaukusi pilnametystės mama tapusi V.Skuodienė pasakoja niekada nė neįsivaizdavusi, kad jos gyvenime galėtų būti kas nors svarbiau už šeimą. Tik tuomet, kai būdama aštuoniolikos sužinojo, kad porą metų trukusią draugystę su iš gimtojo Daukniūnų kaimo kilusiu Sigitu vainikavo netikėtas nėštumas, Valė apstulbo ir sutriko. Tačiau – tik kelioms akimirkoms. Jaunai merginai nė mintis neblykstelėjo, kad pakaktų vienintelio vizito pas gydytoją, kad kūdikis negimtų.
„Jis buvo ką tik baigęs mokslus, aš – dar be jokios specialybės, svarsčiau toliau mokytis. Nors likimas viską sustatė į kitas vėžes, nei buvo planuota, apie nėštumo nutraukimą nė nepagalvojau. Bet nesmerkiu tokį sprendimą priimančių moterų – jau geriau, kad vaikučio nebūtų, nei jam augti be meilės, apsuptam neapykantos“, – įsitikinusi V.Skuodienė.
Jauni būsimieji tėveliai, patys dar tik pradėję žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, skubėjo susituokti. Valės nuomone, kūdikis į pasaulį turi ateiti tradicinėje šeimoje, kur jo laukia vienas kitą mylintys tėtis ir mama.
Svarbiausia buvo vaikai
Dabar, prisiminusi pirmosios dukrelės gimimą, V.Skuodienė svarsto, kad tąkart nei įtampos, nei streso nepajutusi veikiausiai todėl, jog ėjo taip pat anksti mamomis tapusių vyresniųjų seserų pramintu keliu.
Valė juokauja, kad daugiau rūpesčių kilo sulaukus ne pirmosios, o ketvirtosios atžalėlės.
„Tarp mažųjų – ketverių metų skirtumas. Per tiek laiko gal užsimiršo tie rūpesčiai, užgriūvantys kūdikiui gimus. O kai laukiausi pirmosios, prie vaikų buvau pripratusi. Pati jau nuo penkerių prižiūrėdavau vyresniųjų seserų ar kaimynų vaikus“, – pasakojo Valė.
Moteris patikina: vaikai jai visada buvo svarbiausia. Net pati dar neidama į mokyklą svajojo kada nors tapti mama. „Nežinau kodėl, bet jau paauglystėje buvau apsisprendusi turėti keturis vaikus“, – žvelgdama į dukras prisipažįsta Valė.
Moteris ir pati stebisi, kodėl ketvertas jų giminėje tapo magišku skaičiumi: tik vienas brolis nesukūrė šeimos, viena sesuo augina vieną atžalėlę, kita – dvi, dar dvi seserys – po penkias, o likusių brolių ir seserų namuose krykštauja po keturis vaikučius.
Auginti būrį kone pametinukų vaikų, pašnekovės nuomone, nėra nei našta, nei vargas.
„Anaiptol – vieni vystyklai, vienas auginimas. O mamos, kurioms ir du vaikai yra per daug, tiesiog išlepusios“, – mano Valė.
Jai taip pat nesuvokiama berniuko ar mergaitės laukimas. Net ir ketvirtą kartą pastojusi Valė neturėjo svajonių vystyti ne dukrelę, o sūnų.
„Svarbu, kad abi rankytės, kojytės ir visi pirštukai būtų, kad vaikas gimtų sveikas, o ne jo lytis. Turiu daug dukterų, vadinasi, bus žentų“, – juokauja V.Skuodienė.
Plačiau skaitykite gegužės 3 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vos 18-os tapusi mama V.Skuodienė tvirtina
nesigailinti anksti sulaukusi gandrų ir ryžtųsi tą patį
pakartoti.
