Greičiau atliks darbą
Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siūloma iš visų valstybės tarnautojų reikalauti kompiuterinio raštingumo.
Parengti tokią pataisą kai kuriuos parlamentarus paskatino neseniai atliktos apklausos duomenys, esą 6 proc. visų Lietuvos valstybės tarnautojų prisipažino nemokantys dirbti kompiuteriu, o dar 30 proc. teigia neturintys pakankamų įgūdžių. Todėl manoma, kad valdininkai, privalantys mokėti lietuvių ir užsienio kalbą, turėti aukštąjį išsilavinimą, turėtų gebėti ir dirbti kompiuteriu.
Įstatymo pataisą parengusieji tvirtina, kad reikalavimas yra protingas. Mokėjimas dirbti kompiuteriu padėtų valstybės tarnautojams geriau ir greičiau atlikti savo darbą, nes esą dabar beveik nėra nekompiuterizuotų darbo vietų.
„Sekundė“ domėjosi, už kokias lėšas būtų mokomi kompiuterinio raštingumo nepakankamai šioje srityje įgudę valstybės tarnautojai, jei kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas ECDL kainuoja iki 200 litų.
Pareigybėms – savi
reikalavimai
Valstybės tarnybos departamento vyriausioji specialistės ryšiams su visuomene Živilė Navickaitė paaiškino, kad valstybės tarnautojų mokymo strategijoje 2007–2010 metams yra numatyta keletas prioritetų, kurių vienas – užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas. Todėl tai jau savaime vykdoma. Dar pašnekovė pabrėžė, kad Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, jog atsižvelgiant į prioritetus už mokymus atsako įstaigos vadovas. Tačiau jis priverstas atsižvelgti į įstaigos poreikius – veiklą, funkcijas, finansines galimybes ir spręsti, kuriuos darbuotojų gebėjimus reikia tobulinti, nes įstaiga per metus mokymams gali išleisti 1 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
„Jei parlamentarų įregistruota įstatymo pataisa būtų patvirtinta, visas darbuotojų mokymams skirtas lėšas tektų panaudoti kompiuteriniam raštingumui. Statistikos duomenys skelbia, kad Lietuvoje yra maždaug 52 proc. nestatutinių tarnautojų ir apie 20 proc. statutinių. Aš abejoju, ar gelbėtojams ugniagesiams būtinas kompiuterinis raštingumas“, – svarstė Ž.Navickaitė.
Pasak pašnekovės, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje yra numatyta, kad kiekvienai pareigybei nustatomi specialūs reikalavimai. O juos nustato įstaigų vadovai.
„Todėl čia lyg ir užkabinti tam tikri svertai. Arba tarnautojo gebėjimai turi atitikti reikalavimus, arba vadovas turi nukreipti mokytis“, – teigė specialistė ryšiams su visuomene.
Kursai populiarūs
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, kompiuterių kursai pastaruoju metu išties labai populiarūs, juos renkasi įvairaus amžiaus žmonės, o pagrindinis motyvas – lengviau gauti darbo.
„Neskirčiau, valstybės tarnautojas ar ne, jeigu darbo pobūdis reikalauja mokėti dirbti kompiuteru, tuomet būtina mokytis“, – sakė A.Biguzienė.
Panevėžio savivaldybės Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Rita Bytautaitė „Sekundę“ patikino, kad Savivaldybėje visos darbo vietos kompiuterizuotos.
„Tai tiesiog būtinybė. Mums reikalinga turėti aukštesnio lygio kompiuterių vartotojus, o ne tokius darbuotojus, kurie mokėtų vien elektroninius laiškus rašyti ir „Word’ą“ atsidaryti“, – tikino vedėja.
Tačiau R.Bytautaitė pabrėžė, kad ir valstybės požiūris šiuo klausimu turėtų būti kitoks.
„Teko lankytis Čekijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse, kur šie reikalai yra valstybių žinioje ir laikomi prioritetinėmis sritimis. Pas mus nėra valstybės institucijos, atsakingos už informacinių sistemų savivaldybėse koordinavimą ir suderinamumą su valstybės registrais bei teisės aktais“, – apie tai kalbėdama pašnekovė priminė ne taip seniai panaikintą Informatikos ir ryšių ministeriją.
Plačiau skaitykite balandžio 21 d.
„Sekundėje“.
Valentina ŽIGIENĖ
A.Repšio nuotr. Kompiuterių kursai pastaruoju metu labai
populiarūs, juos renkasi įvairaus amžiaus žmonės, o pagrindinis motyvas –
lengviau gauti darbo.
