Gydytojai pastebi, kad anemija (mažakraujyste) serga vis daugiau panevėžiečių. Ypač padaugėjo sunkia anemija sergančių vaikų. Apie šios ligos grėsmę kalbėjomės su gydytoja hematologe EGLE KARALKEVIČIENE.
– Mažakraujystė dažnai laikoma tik kitų ligų požymiu, o ne atskira liga. Kodėl vyrauja tokia nuomonė?
– Anemija yra ūmi arba lėtinė liga, nors gali būti tik kitų ligų simptomas. Todėl gydytojų nuomonės ir skiriasi. Jei turime omenyje geležies trūkumą, mažakraujystė tikrai yra liga. Geležis – labai svarbus mikroelementas. Kai jo pristinga, sutrinka daugumos organų veikla.
– Anksčiau buvo manoma, kad anemijos saugotis turi tik vaikai ir besilaukiančios moterys. Kodėl buvo tokia klaidinga nuomonė?
– Kol žmogus nesiskundžia, kraujo tyrimai paprastai neat-liekami. O vaikai ir nėščiosios tiriami periodiškai, todėl šioje pacientų grupėje anemija atskleidžiama dažniau. Grėsmė susirgti anemija padidėja ir pagyvenusiems, aktyviai sportuojantiems, dirbantiems tvankiose patalpose žmonėms.
– Kodėl tiriant anemiją kartu su bendruoju kraujo tyrimu rekomenduojama atlikti ir feritino (geležies atsargų) tyrimą?
– Feritino tyrimas yra labai svarbus tikslinant anemijos diagnozę. Iš bendrojo kraujo tyrimo ne visuomet galime pasakyti, kokia mažakraujystės priežastis: geležies trūkumas, lėtinė liga ar ūmi infekcija. Todėl tiriant anemiją atliekamas ir bendrasis kraujo, ir feritino tyrimai. Norėdami išsiaiškinti, kiek organizme yra geležies, atliekame geležies kiekio tyrimą.
– Kokie anemijos požymiai?
– Pirmiasis anemijos požymis – odos ir gleivinių blyškumas. Bet tuomet žmogus dar jaučiasi gerai. Nors hemoglobinas odai atneša mažiau deguonies, bet juo dar pakankamai aprūpina smegenis, širdį, raumenų sistemą. Nesigydant dėl deguonies trūkumo pradeda kentėti ir šie gyvybiškai svarbūs organai.
Žmogus jaučia dažną širdies plakimą, padažnėja pulsas, blogėja savijauta, sumažėja darbingumas. Vėliau labai nukenčia ir smegenys, nervų sistema. Ligonis tampa dirglus, nervingas. Silpnėja protinė veikla, atsiranda mieguistumas. Po to pažeidžiama raumenų ir skeleto sistema. Vos tik pradėjus dirbti fizinį darbą, apima bendras silpnumas bei nuovargis.
– Per kiek laiko galima išgydyti anemiją?
– Jei anemija atsirado dėl geležies stokos, tai ji palyginti lengvai įveikiama per 5 – 6 mėnesius. Labai svarbu, kad geležies preparatai būtų vartojami nuosekliai. Aišku, kuo anksčiau nustatoma anemija, tuo gydymas būna trumpesnis ir sintetinių preparatų dozės mažesnės.
– Kaip galima išvengti šios klastingos ligos?
– Pirmiausia reikia sveikai maitintis. Atrodo, kad visose srityse žengiame į priekį, tačiau mūsų mityba labai suprastėjo. Vis daugiau vartojame rafinuotų, pagamintų iš baltų miltų produktų. Jei valgytume natūralesnį maistą, tai anemijos problema sumažėtų bent per pusę.
Kai kuriose šalyse vaikams brendimo metu skiriami geležies preparatai. Nėštumo antrojo trimestro metu moterims būtina gauti profilaktinę geležies dozę. Ją reikia skirti neišnešiotiems naujagimiams nuo 15 gyvenimo dienos.
Naudinga periodiškai atlikti ir profilaktinius kraujo tyrimus. Deja, šeimos gydytojai gali paskirti bendrąjį kraujo tyrimą, o už feritino tyrimą pacientui tenka užsimokėti.
– Ar mūsų visuomenėje suvokiama anemijos grėsmė?
– Pasaulyje nuo anemijos kenčia apie 30-50 proc. žmonių. Lietuvoje tyrimai nebuvo atlikti. Galima manyti, kad dėl savo gyvenimo sąlygų mes labiau artėjame prie didesniojo sergančiųjų procento. Lietuvoje anemijos grėsmė dar nepakankamai įvertinta. Net ir feritino normos mūsų šalyje nustatytos tris kartus mažesnės, nei nurodoma šiuolaikinėje medicinos literatūroje.
Būtina suvokti, kad anemija nėra atskiro žmogaus problema. Dėl šios ligos sukeliamų pasekmių kenčia visa visuomenė: žmonių santykiai, ekonomika, intelektualinis potencialas ir kt.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbino Oskaras
Valius
