Nuo 2005 metų Europos Sąjungoje įsigaliojus apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemai, siekiant mažinti išmetamo į aplinką anglies dvideginio kiekį, į šią veiklą įtraukta ir AB „Panevėžio energija“.
2005–2007 metų laikotarpiui energetinėms įmonėms ATL buvo skiriami pagal šilumos gamybos apimtis ir jos gamybai naudojamo kuro rūšį. Sumažėjus šilumos gamybai ir vykdant investicinius projektus, rekonstruojant katilines, pritaikant jas prie mažiau teršiančio aplinką kuro – biokuro, AB „Panevėžio energija“ sukaupė ATL. Atsirado galimybė juos parduoti, o gautas lėšas investuoti į šilumos ūkio atnaujinimą ir kartu mažinti aplinkos taršą.
AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumą ne tik Panevėžio, bet ir Kėdainių, Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų miestų ir rajonų šilumos vartotojams. Užtikrindama patikimą šilumos tiekimą, bendrovė siekia efektyvaus šilumos naudojimo modernizuodama įrengimus, mažindama šilumos nuostolius tinkluose, rekonstruodama šilumos šaltinius, mažindama į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.
2007 metais AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse biokuro buvo sunaudota 19,8 procento, o Lietuvos energetinėse įmonėse – apie 9 procentus. Šiuo metu Kupiškio r. Noriūnų, Subačiaus ir Šepetos katilinėse, Rokiškio r. Bajorų gyvenvietės katilinėje įrengti katilai, kūrenami mediena, Pasvalio rajone Narteikių gyvenvietės katilinėje – šiaudai, Joniškėlio katilinėse – malkos.
2007 metais pertvarkytas Zarasų mieste esančių katilinių ūkis: sustabdytos dvi katilinės, naudojusios mazutą, sujungti šilumos tiekimo tinklai, šilumos energijos tiekimas vykdomas iš vienos katilinės, joje sumontuotas naujas katilas, kūrenamas mediena. Zarasų katilinėje šiuo metu sunaudojama apie 60 procentų biokuro.
Pats didžiausias ir daugiausiai investicijų reikalaujantis projektas įgyvendintas Rokiškio rajono katilinėje – trys garo katilai, deginę mazutą, rekonstruoti. Dabar juose naudojamas biokuras, įdiegtas kondensacinis ekonomaizeris. Šis projektas apima biokuru kūrenamų katilų degimo produktų šiluminės energijos panaudojimą termofikacinio vandens šildymui. Dūmų kondensacijos metu degimo produktai išvalomi nuo kietųjų dalelių. Degimo produktų kietųjų dalelių išvalymo efektyvumas padidėjo nuo 85 proc iki 93–95 proc. Panaudojus medieną kūrenančių katilų degimo produktų šilumos dalį, mazuto sunaudojimas sumažėjo, o kartu sumažėjo ir išmetamų teršalų kiekis.
Šiais metais bus baigtos Kėdainių rajono akademijos ir Šlapaberžės katilinių rekonstrukcijos, kurių metu iki šiol naudotas brangus, aplinką teršiantis kuras – skalūnų alyva bus pakeistas į biokurą.
Ne tik biokuro naudojimas mažina neigiamą poveikį aplinkai, tačiau ir šilumos trasų modernizavimas turi poveikį aplinkos taršos mažinimui. Kuo bus mažesni šilumos nuostoliai, tuo bus efektyvesnis šilumos tiekimas. Katilinėse bus deginamas mažesnis kuro kiekis, o kartu bus mažiau išmetama teršalų.
Per pastaruosius metus buvo modernizuotos magistralinės šilumos trasos Panevėžyje, rekonstruotos Kėdainių miesto ir rajono akademijos, Šlapaberžės, Kaplių gyvenviečių šilumos trasos.
Vienas iš didžiausių bendrovės projektų – Panevėžio termofikacinės elektrinės įgyvendinimas taip pat prisidės prie aplinkos kokybės gerinimo, nes moderni jėgainės technologija leis mažinti šilumos gamybos sąnaudas, sumažės išmetamų teršalų į aplinką kiekis, elektrinės efektyvumo rodiklis bus net 86,2 procento.
Daiva Paulauskienė,
AB „Panevėžio energija“ atstovė
spaudai
