Net ir dabartiniu brangymečiu drūtam vyrui įmanoma sočiai ir skaniai papietauti vos už kelis litus. Valdininkai, darbininkai, uniformuoti pareigūnai per pietų pertraukas plūsteli į pigias mokyklų valgyklas. Nepaisant ant švietimo įstaigų durų kabančių perspėjimų apie nepageidaujamus pašalinius, pelną nešantiems pietautojams kelias atviras.
Gelbėja pašaliniai
Artėjant vidurdieniui mokyklose nuskambėjus į pamokas kviečiančiam skambučiui valgyklas šturmuoja pigių, bet skanių pietų ištroškusi miestiečių minia. Kelių patiekalų pietūs vos už kelis litus traukia ne tik skaičiuojančiuosius kiekvieną centą, bet ir solidžią miesto „grietinėlę“.
„Sekundės“ kalbintos švietimo įstaigų valgyklų darbuotojos pasakojo pamaitinančios ir valdininkus, ir policijos pareigūnus, ir prokurorus. Klientai „iš gatvės“ vargiai išsilaikančioms mokyklų valgyklėlėms – tarsi gelbėjimosi ratas skęstančiajam. Pietautojams seniai suteiktas „savų“ statusas: jiems, kitaip nei eiliniams pašaliniams, prie įėjimo budinčiajam prisistatyti nereikia.
„Apylinkės prokuratūra naujose patalpose dirba tik savaitę. Šiandien tik penkių darbuotojų iš jos sulaukėm. Jei gražus oras, pas mus ateina „Sodros“ žmonės. Ir policija pietauti atvažiuoja, ir saugos tarnybos pareigūnų sulaukiame“, – vardijo „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje maitinimo paslaugas teikiančios individualios įmonės savininkė Stasė Kazanavičienė.
Per dieną į „Nevėžio“ mokyklą pigiai papietauti užsuka apie 30 pašalinių. Savininkė neslepia: tik jų dėka valgykla ir išsilaiko.
„Mokykla teturi 440 vaikų, ne visi valgo ir valgykloje, dalis gauna nemokamą maitinimą. O virėjoms ir atlyginimus reikia mokėti, ir mokesčiai spaudžia, ir įranga kainuoja, bet didelių antkainių užsikelti negalime. Tikrai labai sunkiai verčiamės“, – pasakojo S.Kazanavičienė.
Registruotis nereikia
S.Kazanavičienės teigimu, gauti tvarkingą, sąžiningą ir profesionalią virėją mokant tik minimalų atlyginimą – didelė problema. Valgyklos kolektyvą sudaro tik trys virėjos ir ketvirčiu etato dirbanti buhalterė, todėl net pačiai įmonės savininkei tenka ir maistą į lėkštes dėlioti, ir šluotą į rankas paimti.
Tačiau per šiuos mokslo metus kainos valgykloje kilo tik kartą ir neskausmingai piniginėms – apie 10 centų.
Brangiausias patiekalas „Nevėžio“ mokyklos valgykloje – užkepta nugarinė, kainuojanti 4,40 Lt. Už vištienos kepsnį užtektų sukrapštyti 3,90 Lt, kiaulienos šašlyką – 3,70 Lt, kotletą – 2,80 Lt, dubenėlį sriubos – 80 ct.
„Nevėžio“ pagrindinės mokyklos direktorės Angelės Žaltauskienės teigimu, net vyrai, valgantys „du antrus“, pietums teišleidžia 7–8 litus. Pasak direktorės, nuolatiniai valgyklos klientai jau tapo savais – jiems net pas budėtoją registruotis nereikia.
„Budėtojas juos jau pažįsta. Tie žmonės mums netrukdo – vos įėjus per fojė iš karto ir valgykla. Po mokyklą klaidžioti nereikia. Be to, laikas taip sutampa, kad kai jie pietauja, mokiniai pamokoje sėdi. Ir valgyklai pelnas – visiems gerai“, – džiaugėsi A.Žaltauskienė.
Dešimt minučių po vidurdienio „Vyturio“ vidurinės duris pradeda varstyti išalkę netoliese įsikūrusių „Sodros“, Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai. Netgi mokinių atostogų metu mokykla sulaukia sunerimusių valdininkų skambučių: ar valgykla dirba? Kalbinti „Sodros“ darbuotojai pasakojo, kad užsukus papietauti mokyklos budėtojas jų nereikalauja užsiregistruoti.
Tokių valgytojų „iš šalies“ mokyklos valgykloje kasdien apsilanko taip pat po kelias dešimtis.
Plačiau skaitykite balandžio 15 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nuolatiniai mokyklų valgyklų lankytojai –
pigių, bet sočių pietų ieškantys valdininkai.
