Apie tai, kad Lietuvos moterys dažniau nei vyrai jaučiasi diskriminuojamos, kalbama seniai. Seimo narė Dalia Teišerskytė viešai išreiškė pasipiktinimą, kad nė viena iš parlamentarių moterų jau kelintą Seimo kadenciją neskiriama Seimo pirmininko pavaduotoja, o iš penktadalio dabar mūsų parlamente esančių politikių nė viena neužima atsakingo posto. Atsakingais postais negali pasigirti ir Panevėžio moterys politikės, tačiau jos tikina diskriminacijos nejaučiančios. Tuo tarpu politikams vyrams koleges norėtųsi matyti kur kas aktyvesnes.
Išsikovoti turi
pačios
Miesto Tarybos narys Vidmantas Baltramiejūnas įsitikinęs: ar esi geras politikas, nuo lyties nepriklauso. Gali būti, kad vyras politikoje išsilaiko dešimt metų, tačiau vis tiek neturi tikro politiko gyslelės. O moterų – gerų politikių – irgi yra.
Pasak V.Baltramiejūno, jei moteris eina į politiką, ji turėtų suvokti, kad pati turi išsikovoti vietą po saule. Tam reikia drąsos, laiko, išsilavinimo, žinių, patirties, o ne laukti pastūmėjimo iš šalies. Būtent drąsos bei aktyvumo ponas Vidmantas teigė pasigendantis iš Panevėžio miesto Tarybos politikių. Taip pat didesnio lankstumo, įsigilinimo į klausimus.
„Moterims reikia daugiau laiko skirti politikai. Kai mažai šneki, o dar į temą nepataikai, kitąkart dar sunkiau reikšti savo nuomonę. Tačiau reikia žinoti, jog kartais netikėta, iš pradžių nepriimtina nuomonė gali būti pati geriausia“, – tvirtina V.Baltramiejūnas.
Chamai – tarp vyrų
Tai, kad kai kurios politikės yra pernelyg tylios, anot pašnekovo, galima paaiškinti. Pas mus žmonės renkami į valdžią atsižvelgiant ne į asmenybes, bet į partijų sąrašus. O juose pasitaiko ir mažai žinomų žmonių.
Ir vis dėlto vyrų panevėžietis nekelia ant aukštesnio laiptelio. Jo manymu, pasižiūrėjus į kai kurių vyrų buvimą valdžioje, nesunkiai galima pastebėti, kad jie dirba prasčiau ir už nedrąsias moteris.
Politikas Ramūnas Vyžintas mano, jog moterys politikoje gali priimti ne blogesnius sprendimus nei vyrai ir jų ten turėtų būti daugiau. Vyrai, anot pašnekovo, politikoje elgiasi agresyviau, labiau neapgalvotai, linkę į viską žvelgti plačiai, spręsti globalines problemas.
Moterys, atvirkščiai, į viską labiau įsigilina ir dažniau atkreipia dėmesį į svarbias smulkmenas. R.Vyžintas taip pat sako pasigendantis kolegių politikių aktyvumo. Tik nemano, kad jei žmogus nedrąsus, tai jis būtinai ko nors bijo.
Pagaliau chamiškumas ir agresyvumas, būdingi vyrams, pono Ramūno teigimu, nėra žodžių „protingesnis“ ar „geresnis“ sinonimai. Deja, chamiško elgesio tarp kolegų R.Vyžintas sako pastebintis.
Priklauso nuo profesijos
Veikiau ne diskriminaciją, bet tam tikras psichologines nuostatas savo atžvilgiu iš kolegų vyrų Taryboje kartais akivaizdžiai prisipažįsta jaučianti rajono Tarybos narė Violeta Grigienė. Tik savo partijoje ji teigia sulaukianti daugiau pagarbos.
V.Grigienė mano, kad ir koks kultūringas politikas vyras Lietuvoje būtų, politinių batalijų metu vis tiek „išlenda“ nusistovėjęs patriarchalinis jo mąstymas. Kita vertus, dėl to, kad vyrai nuvertina moteris, kaltos ir jos pačios, leidžiančios su savimi taip elgtis. Be to, pas mus trūksta ir moteriško solidarumo.
Ponia Violeta sako ne kartą iš rajono Tarybos narių vyrų yra patyrusi įžeidimų, bet juos stengiasi pamiršti. Valdančiosios daugumos kolegų išsišokimus opozicijos atstovė vertina atlaidžiai.
Jos įsitikinimu, kaip kiekviena profesija uždeda štampą, taip ir kolūkinės inteligentijos atstovai turi savo neigiamų bruožų. Jei į diskusijas su tokiais asmenimis įsileidžia „aštresnio“ charakterio moteris, nieko keisto, kad jai kliūna.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. I.Mazaliauskienė (stovi), būdama
Taryboje, kur dauguma yra vyrai, tikina nepastebinti, kad šie diskriminuotų
moteris.
