Panevėžio aeroklubas gali didžiuotis esantis ne tik seniausias Lietuvoje, bet ir vienintelis, turintis savo muziejų. Jame sukaupta galybė su aviacija susijusių eksponatų – dabar jau nebenaudojamų prietaisų, aeroklubo įkūrimą liudijančių dokumentų, nuotraukų, apdovanojimų, lėktuvų modelių, įrašų įvairiomis kalbomis išmarginta svečių knyga. Skrydį primena ir tarsi malūnsparnio sparnai besisukantys šviestuvai. Muziejaus įkūrimo iniciatoriai – aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis ir aeroklubo garbės narys sklandytojas Liudas Ramanauskas.
Eksponatai unikalūs
Aeroklubo viršininkas B.Zaronskis pasakoja, kad mintis visą sukauptą medžiagą įkurdinti muziejuje kirbėjo jau seniai, tačiau nebuvo tam tinkamų patalpų ir palankios progos.
„Visose pakampėse buvo sukaupta daugybė nuotraukų, diplomų, laikraščių iškarpų, bet ko nors prireikus neįmanoma būdavo surasti, – „Sekundei“ pasakojo B.Zaronskis. – Visai kas kita dabar, kai muziejuje viskas po ranka.“ .
Artėjant aeroklubo 75-mečiui iniciatyvos ėmėsi klubo veteranas L.Ramanauskas. Ne vieną dieną skyręs aeroklubo metraščio kūrimui, eksponatų paieškai, nuotraukų rinkimui, stendų įrengimui, dabar aviatorius sako suprantantis, kodėl tokio darbo nesiima nė vienas kitas aeroklubas: tam ryžtis gali tik besąlygiškai aviaciją mylintis žmogus.
Albumuose ir stenduose suklijuotos nuotraukos iš Panevėžio aeroklubo gyvenimo. Pro skvarbią L.Ramanausko akį nepraslysta nė viena spaudoje pasirodžiusi apybraiža, susijusi su klubo veikla. Apie aviaciją mažai žinantiems žmonėms labai įdomu pamatyti dar neseniai buvusius nepakeičiamus, o dabar jau nenaudojamus įrenginius. Vienas iš tokių – meteorologinis įrenginys orų prognozėms nustatyti.
„Kol nebuvo interneto, juo sėkmingai naudojomės ir prognozes nustatydavome labai tiksliai, – pasakoja aviatoriai. – Įrenginys puikiausiai veikia ir dabar, bet jau įpratome naudotis internetu.“
Įdomiai atrodo ir aviacinis teletaipas, skrydžių kontrolės funkcijas atlikęs barografas. Atskiras stendas skirtas S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui. Jame eksponuojamos unikalios šių legendinių lakūnų nuotraukos, L.Ramanausko dėdės atsiųstos iš Amerikos.
Liudija dokumentai
Ilgai galvoję, kad Panevėžio aeroklubo pradžia buvo 1938 metais, muziejaus kūrėjai Centriniame Lietuvos valstybės archyve rado unikalių dokumentų, liudijančių, kad Lietuvos aeroklubo Panevėžio skyrius įsteigtas 1930 metų rugsėjo 29 dieną. Pirmasis jo valdybos pirmininkas buvo apskrities viršininkas A.Staškevičius.
Po septynerių veiklos metų aeroklubo Panevėžio skyrius buvo likviduotas, o 1939 metais vėl atkurtas. 1976 metais Čikagoje išleistoje knygoje „Panevėžys“ rašoma, kad 1939–1940 metais Panevėžio aeroklube buvo 3 lėktuvai, jais buvo skraidoma Pajuosčio aerodrome ir rengiami civilinės aviacijos pilotai.
Karas nutraukė aeroklubo veiklą ir tik 1957 metais Panevėžio aerouosto viršininkas Dimitrijus Jakovlevičius Petrovas prie tuometės SDAALR organizavo sklandytojų būrelį, vėliau – šuolius su parašiutais. Būrelio veikla buvo nutraukta, kai 1963 metais D.Petrovas su mokiniu sklandytuvu „Primorec“ nepasiekęs aerodromo įsirėžė į Sodų gatvėje esančio namo stogą.
1964 metų rugpjūtį Sigitas Noreika ir Petras Laurenčikas atliko pirmą skrydį motorizuotu sklandytuvu. Dviviečio motorizuoto sklandytuvo idėja tuo metu pasaulyje buvo nauja, vaikinų skrydį aprašė rusų žurnalas „Junyj modelist-konstruktor“.
1966 metais susibūrę aviacijos entuziastai nutarė atgaivinti sklandymą ir įkurti aviacijos sporto klubą. Tais pačiais metais Panevėžyje atidarytas Aviacijos techninis sporto klubas, sklandytojai pradėjo dalyvauti varžybose.
Statė patys
Dabartinis aeroklubo viršininkas B.Zaronskis su nostalgija prisimena laikus, kai eilinę skraidymo dieną aerodrome išsirikiuodavo 15 sklandytuvų ir bent trys lėktuvai.
„Dabar tiek susirenka per varžybas, – sako aviatorius. – Seniau skraidyti galima buvo nemokamai, bet reikėdavo daug dirbti, patys klubo nariai griovius kasė, patys angarą statė. Dabar tiek norinčiųjų nebeatsirastų.“
Ir angarą, ir pagrindinį aeroklubo pastatą projektavo vienas aktyviausių klubo aviatorių L.Ramanauskas, dirbęs Žemės ūkio projektavimo instituto Panevėžio skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi projektuotoju.
Statant dar ir šiuo metu naudojamą aerodromo bazę labai didelį indėlį įnešė tuometis aeroklubo viršininkas Algis Virbickas. 1973 metais baigus statyti angarą daugiau laiko buvo galima skirti skraidymams, naujų sklandytojų rengimui. Rekordinis aeroklubo narių skaičius buvo 1980 metais – 255.
1981 metais klubo inžinieriumi pradėjo dirbti iš Šilutės į Panevėžį atsikraustęs gyventi lėktuvų konstruktorius Vladas Kensgaila, po poros metų sukonstravęs garsiąją „Lituanicos“ kopiją, filmuotą R.Vabalo filme „Skrydis per Atlantą“. Ta pačia „Lituanicos“ kopija V.Kensgaila ir S.Noreika apskrido Lietuvą minint 70-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines.
Akrobatinio skraidymo grupė Panevėžio aeroklube įsikūrė 1989 metais. Susitarus su tuomečiu Vilniaus aeroklubo viršininku Rolandu Paksu, vienas lėktuvas „Wilga-35A“ iškeistas į akrobatinį lėktuvą Jak-52. Mokytis skraidyti lėktuvu Jak-52 į Vilnių išvyko S.Noreika, Gintautas Griauzdė, jie grįžę išmokė B.Zaronskį. Akrobatinio skraidymo aukštumų siekiančius pilotus mokė legendinis pasaulinio garso lakūnas Vytautas Lapėnas, šių metų sausio 14 dieną žuvęs aviakatastrofoje Rojūnų aerodrome.
Kviečia pasisvečiuoti
Dabar Panevėžio aeroklubas garsėja ne tik kaip seniausias Lietuvoje, bet ir kaip kultivuojantis daugiausia aviacinių sporto šakų.
„Paprastai aeroklubuose kultivuojamos viena, dvi ar trys sporto šakos, o pas mus 13 sporto šakų“, – džiaugiasi aeroklubo viršininkas. Už tai 1997 metais Panevėžio aeroklubas apdovanotas aukščiausiu Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) diplomu.
Viršininkas džiaugiasi, kad Panevėžio aeroklubas vertinamas: stojantiesiems į Vilniaus Gedimino technikos universitetą klubo nariams priklausomai nuo kvalifikacijos pridedama papildomų balų.
„Kaip tik šiuo metu prasideda ekskursijų metas, tad labai kviečiu pasinaudoti proga iš arti mokiniams pamatyti lėktuvus, apžiūrėti muziejų, pabūti gamtoje, norinčiuosius galėsime ir paskraidinti“, – kviečia B.Zaronskis.
Aeroklube galima ne tik apžiūrėti muziejų, bet pamatyti parašiutininkų rengimo kompleksą, aviacinės technikos pilną angarą. Kaip sako aviatoriai, tokia ekskursija – puiki pabūti įdomioje aplinkoje proga, kuria pasinaudojusieji ne kartą sugrįžta. Minėdami Tarptautinę kosmonautikos dieną Panevėžio aeroklubo nariai šiandien rengia ataskaitinį metinį susirinkimą.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Aviatorių L.Ramanausko ir B.Zaronskio
dėka Panevėžio aeroklubas yra vienintelis Lietuvoje, turintis savo muziejų.
