Nežinojimas nepateisina
Miesto gyvenimo privalumus įvertinę gyventojai vis dėlto atranda vieną didžiulį trūkumą – triukšmą. Deja, asmeninį gyvenimą slepiančios sienos iš gatvės ar kaimyno buto sklindančių garsų labai dažnai nesulaiko: policijos pareigūnai per parą sulaukia dešimčių iškvietimų dėl per garsiai leidžiamos muzikos, šuns skalijimo, kaimynų barnių ar net ūžiančios skalbiamosios mašinos.
Pareigūnų tikinimu, tokiais atvejais veiksmingiausia priemonė būna draugiškas gyventojų tarpusavio susitarimas ir susikalbėjimas – juk ne vienas anksčiau ar vėliau ketina iškelti gimtadienio šventę ar paremontuoti butą. Tačiau jeigu triukšmadariai paiso tik savų interesų, tuomet jie tramdomi baudomis.
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Venskevičius teigė, kad triukšmas – kone amžina ir sunkiai išsprendžiama miesto gyventojų problema. Pareigūnas tikino, jog 75 procentai iškvietimų yra dėl triukšmo, o per metus administracine bauda baudžiami keli šimtai pažeidėjų – pernai miesto biudžetą jų sumokėtos baudos papildė 22 tūkstančiais 500 litų.
Tiems, kurie mano, kad įstatymą žinoti privalo tik teisininkai, o jo neišmanymas atleidžia nuo atsakomybės, E.Venskevičius pataria ruošiantis pokyliui atverti ne tik piniginę, bet ir pasiskaityti 2004 m. spalio 26 d. Seimo patvirtintą Triukšmo valdymo įstatymą bei 2006 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles dėl triukšmo prevencijos.
„Įstatymas labai išsamiai išaiškina visus kiekvienam būtinus žinoti dalykus apie triukšmą. Tai labai aktuali valstybinė problema, todėl gyventojai turi žinoti savo teises ir pareigas“, – sakė pašnekovas.
Triukšmauja neblaivūs
Prevencijos poskyrio viršininkas informavo, kad miestiečiai rimties trikdyti neturėtų ir viešose, ir privačiose vietose, jeigu triukšmas gali būti nepageidaujamas ir kenksmingas kaimynui. Įstatymo nepaisantys ir policijos dėmesio sulaukę pažeidėjai pirmą kartą gali atsipirkti įspėjimu ar bauda iki 300 litų, vėliau gali reikėti sumokėti ir tūkstantį. Kai kuriais atvejais triukšmadariams gresia net dviejų tūkstančių bauda.
„Neteisingai gyventojai galvoja, kad dieną galima kelti triukšmą, o ramiau derėtų elgtis vakare nuo 18 val. ar naktį nuo 22 val. iki 6 ryto. Triukšmauti nereikia ir dieną, pavyzdžiui, viešoje vietoje – gatvėje, parke, aikštėje, viešojoje transporto priemonėje negalima švilpauti, garsiai dainuoti, leisti muziką, tą labai mėgsta daryti stiprią garso aparatūrą į mašinas įsidėję jaunuoliai. Net smarkus durų trankymas yra rimties trikdymas. Tai, kad gyvename demokratiškoje visuomenėje, dar nereiškia, jog galima elgtis kaip nori – kaip tik reikia stengtis nedaryti to, ko nenorėtume, kad mums darytų“, – kalbėjo E.Venskevičius.
Anot pareigūno, daugiausia skundžiasi miegamųjų rajonų gyventojai, labai retai iškvietimų sulaukiama iš privačių namų rajonų. Dažniausi nusiskundimai – dėl muzikos, šuns lojimo, buitinių kivirčų ir automobilių signalizacijų keliamo triukšmo. Prevencijos poskyrio viršininko teigimu, kone visuomet triukšmadariais tampa neblaivūs asmenys – neretai tokie ir pareigūnų nepaiso, todėl į iškvietimo vietą tenka važiuoti ir po kelis kartus.
Plačiau skaitykite balandžio 10 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Miegamieji rajonai – ne tokie jau ramūs kaip kad norėtų jų gyventojai. Ramybę drumsčia automobilių signalizacijos, triukšmingi kaimynai, šunų lojimas.
