Į vienuoliktą klasę – konkursai tarsi į universitetą. Iš vidurinių pagrindinėmis virstančių mokyklų dešimtokai mokslo metų pabaigos laukia su vis didesne baime. Jei pažymių knygelėje nesipuikuoja aukščiausi balai, kitoms miesto bendrojo lavinimo mokykloms jie nereikalingi. Tokias žvėriškos konkurencijos sąlygas mokiniams diktuoja Panevėžyje vykdoma švietimo tinklo pertvarka.
Mokyklų durys
užtrenktos
Iki mokslo metų pabaigos belikus vos porai mėnesių A.Lipniūno vidurinės mokyklos dešimtokė Vika dar nežino, kur kitąmet pasitiks rugsėjo 1-ąją. Tęsti mokslų savo mokykloje mergina nebeturės galimybių – nuo 2010-ųjų pagrindine tapsianti A.Lipniūno vidurinė vienuoliktų klasių nuo kitų metų nebekomplektuoja.
Vika pasakoja aplankiusi jau keletą vidurinių mokyklų, tačiau vilčių nė viena nesuteikė. Nepaisant, kad jos pažymių vidurkis siekia 8,6 balo.
Anot Vikos, K.Paltaroko vidurinėje mokykloje atvirai buvo pasakyta: nieko gero nesitikėk, geriau nešk prašymą kitur. Mokyklos darbuotoja aiškino, neva jiems leista komplektuoti tik tris vienuoliktas klases, o vien savų dešimtų turi net keturias, todėl pakliūti mokiniams iš šalies vilčių maža.
Viką dominanti J.Miltinio vidurinė mokykla kitiems mokslo metams į vienuoliktą klasę pasiruošusi priimti tik 30 svetimų vaikų, o J.Balčikonio gimnazija – tik 15, todėl jau dabar aišku, kad patekti į jas bus neką lengviau, nei abiturientui įstoti į universitetą. Mergina pripažįsta: mieste veikia bent pora vidurinių, kurių durys atviros ir svetimiems dešimtokams, tačiau jų mokymo lygis gerų mokinių netenkina.
„Su bendraklasiais ir per pertraukas, ir per pamokas diskutuojame, kur toliau mokytis. Draugei V.Žemkalnio gimnazijoje net prašymo neleido rašyti – ten į vienuoliktą klasę visai laisvų vietų nėra. Net gerai besimokantys mokiniai neturi galimybių patekti kur nori. Sunkiausia tiems, kurių vidurkis 7,5 balo – su tokiais pažymiais jie vidurinėms nereikalingi“, – kalbėjo Vika.
Ne vienas merginos pažįstamas bendraamžis, nematydamas vilties tęsti mokslų miesto bendrojo lavinimo mokykloje, svarsto, ar nepereiti mokytis į rajono vidurines, profesines mokyklas.
„Net 16–17-mečiai jau kalba, kad gal reikės važiuoti į užsienį dirbti“, – pasakojo mergina.
Vietos – tik saviems
Dėl gerai besimokančios dukters ateities sunerimusį Vikos tėtį Regimantą Sabulį stebino tokia švietimo reforma Panevėžyje.
„Situacija tikrai nepavydėtina. Atsiduriame kryžkelėje: norisi, kad į gerą mokyklą dukra patektų, bet, pasirodo, ten nėra vietų. Negi jai reiks kitame mieste ar rajone mokytis? Manau, anksčiau geriau buvo, kai vidurinės visiems būdavo prieinamos“ – kalbėjo R.Sabulis.
Kad tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje panorusiems pagrindinių mokyklų mokiniams tenka susidurti su milžiniška konkurencija, pripažįsta ir švietimo įstaigų vadovai. Vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos komplektuodamos 11-as klases pirmenybę teikia saviems mokiniams.
K.Paltaroko vidurinė mokykla jau gavusi 20 prašymų priimti į 11-ą klasę.
„Be abejo, pirmenybė mūsų vaikams, o svetimų priimsime tiek, kiek liks laisvų vietų“, – neslėpė mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė.
Nors direktorė pasakojo, kad nemaža dalis mokinių renkasi profesines mokyklas, Suaugusiųjų mokymo centrą, tačiau pernai iš 4-ių dešimtokų klasių savo mokykloje pasiliko net trys – tiek, kad svetimiems vietų neliko.
„Bet pas mus tokio veržimosi, kaip į J.Balčikonio ar V.Žemkalnio gimnazijas, nėra. Daugelį atbaido, kad esame katalikiškos krypties mokykla, pas mus privaloma dėvėti uniformą“, – tvirtino direktorė.
J.Miltinio vidurinė mokykla kitais mokslo metais į vienuoliktas klases planuoja priimti apie 140–150 mokinių. Pasak įstaigos direktoriaus Vytauto Raišio, tęsti mokslus ketina bent 125 savi dešimtokai. Iš šalies jau gauta 30 prašymų priimti į 11 klasę.
Plačiau skaitykite balandžio 9 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pagrindinėmis virstančių vidurinių
dešimtokams – neramios dienos: mokslų tęsti savo mokyklose jiems nebeliko
galimybių, kitoms – nereikalingi.
