Pastaruoju metu apie krūties vėžį, atrodo,
kalbama išties daug, tačiau statistiniai duomenys vis tiek gana liūdni: net 42
proc. susirgusiųjų į gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga jau būna trečios ar
ketvirtos stadijos ir ligos baigtis būna jau labai abejotina. Be to, krūties
vėžio diagnozė pastaruoju metu nustatoma vis dažniau.
Kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūties ligų skyriaus gydytoju chirurgu medicinos mokslų daktaru Sauliumi Bružu.
– Ar išties sergamumas krūties vėžiu vis didėja? O gal tokie duomenys – tik geresnės diagnostikos rezultatas?
– Deja, sergamumas tikrai auga, įvertinant ir tai, kad gerėja ir ankstyvoji diagnostika. Dabar Lietuvoje registruojama dvigubai daugiau susirgimų nei prieš 20 metų, sergamumo krūties vėžiu rodiklis yra per 70 atvejų 100 000 moterų. Per metus absoliučiais skaičiais tai sudaro per 1300 susirgusiųjų krūties vėžiu.
Kodėl manau, kad tai nėra geresnės diagnostikos rezultatas? Todėl, kad Vakarų Europoje jau seniai egzistuoja efektyvi ankstyvoji diagnostika (dabar jau ir Lietuvoje ji gero lygio), tačiau sergamumo rodikliai visą laiką auga. Kai kuriose šalyse sergamumo rodiklis gerokai perkopęs 100 atvejų 100 000 moterų.
– Gal galite išvardinti pagrindinius rizikos faktorius, nulemiančius krūties vėžio atsiradimą?
– Visas nagrinėjamas priežastis būtų galima suskirstyti į 5 grupes.
1. Šeimyniniai – paveldėjimo faktoriai. Didesnė rizika susirgti, jeigu yra sergančių šia liga artimų giminaičių – mama, sesuo. Ypač kuomet šia liga sirgo keletas artimų giminaičių. Taip pat yra nustatyti genai – BRCA1 ir BRCA2 – kurie yra „atsakingi“ už krūties vėžio atsiradimą.
2. Hormoninės priežastys. Didesnė rizika, jeigu moterų menstruacijų periodas tęsiasi daugiau kaip 40 metų (tai yra, jeigu mėnesinės prasideda labai ankstyvame ir baigiasi vėlyvame amžiuje); jeigu pirmas nėštumas užbaigiamas abortu; jeigu yra vėlyvas pirmas nėštumas – per 35 metus; jeigu vartojami pakaitinės hormonų terapijos vaistai. Dalis tyrinėtojų teigia, kad net kontraceptiniai medikamentai turi įtakos krūties vėžiui atsirasti.
3.Gyvensenos būdas. Didesnė rizika nutukusioms, gausiai riebalų vartojančioms; piktnaudžiaujančioms alkoholiu moterims. Fizinis aktyvumas, mankšta mažina riziką. Nėra pastebėta sergamumo skirtumų tarp vegetarų ir „mėsėdžių“.
4. Kai kurios gerybinės krūties ligos, kuomet krūties liaukos epitelis būna labai aktyvus, išvešėjęs.
5. Aplinkos faktoriai. Nėra įrodyta tiesioginė įvairių teršalų reikšmė – pvz., pesticidų, chemikalų. Vienintelis nustatytas faktorius – tai jonizuojanti radiacija, kuriai priskiriami ir rentgeno spinduliai.
– Ką turi žinoti moteris, kad krūties vėžys būtų diagnozuotas ankstyvos stadijos?
– Paprasčiausiai kiekviena 20–25 metų moteris turėtų kartą per mėnesį apsičiupinėti krūtis. Jei ką atranda, tegul kreipiasi į specialistą. Reguliarūs patikrinimai pradedami nuo 40 metų amžiaus, atliekant krūtų rentgenologinį tyrimą – mamografiją. Kaip dažnai tokį tyrimą reikėtų atlikti, nuomonės skiriasi. Kai kuriose šalyse tai daroma kas 1 metai, kitur – kas dveji ar net treji.
– Koks moterų amžius krūties vėžio atžvilgiu yra kritinis?
– Susirgimų krūties vėžiu kreivė pradeda kilti aukštyn nuo 40 metų amžiaus. Vėliau, apie 50 – 55 metus ji lyg stabteli, bet tik trumpam ir vėl toliau kopia aukštyn.
– Ar galite padrąsinti moteris teigdamas, kad diagnozavus vėžį ankstyvos stadijos, galima visiškai išgyti?
– 80 – 90 proc. sergančiųjų pirma kūties vėžio stadija gyvena 10 metų ir daugiau. Esant IV stadijos vėžiui, tik 10 – 15 proc. išgyvena 2 metus. Tačiau tai tik sausa statistika. Mes turime daugybę pacienčių, gyvenančių po 20 – 25 metus!
– Jūsų mokslinio darbo tema– ankstyvojo krūties vėžio gydymas. Gal galite trumpai papasakoti apie tai atsakydamas į itin svarbų visoms moterims klausimą – ar moteris praras visą krūtį, jei vėžys bus diagnozuotas ankstyvos stadijos?
– Nepraras. Esant ankstyvai vėžio stadijai įmanomas radikalus vėžio židinio pašalinimas, kartu išsaugant krūtį bei išlaikant patenkinamą krūties kosmetinį vaizdą. Bet, pabrėžiu, tai tinka tik anksti diagnozavus ligą. Po tokių operacijų būtinas švitinimas.
Daiva
Visockienė
