Vakar paminėta prokurorų profesinė šventė – Prokuratūros diena. Šių metų pavasaris primena ir dar vieną nepaprastai svarbų krašto prokurorinės veiklos įvykį – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių įkūrimą balandžio pradžioje prieš penkiolika metų. Tuomet prokuratūrai ir kartu naujo struktūrinio padalinio organizavimui vadovavęs dabartinis Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, vyriausiasis justicijos patarėjas Justinas Pupka papasakojo apie tuos neramius metus, svarbiausias tirtas ir teismui perduotas nagrinėti bylas, susijusias su organizuotų nusikalstamų grupuočių nusikaltimais.
– Prieš 15 metų, kai buvo steigiami organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriai, Panevėžys, kadaise palyginti ramus stambus krašto pramonės centras, jau buvo tapęs nesaugus gyventi miestas. Koks tuo metu buvo organizuoto nusikalstamumo mastas Panevėžyje?
– Kai buvo sukurti ONKT skyriai, Panevėžyje ir krašte organizuotas nusikalstamumas klestėte klestėjo. Siautėjo vadinamosios „tulpinių“, „šmikinių“, „žemaitukų“, „vyšniukų“ ir kitos nusikalstamos grupuotės, jų veikla pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Nusikalstamos grupuotės konkuravo tarp savęs ir tai darė pačiais brutaliausiais metodais – dieną naktį mieste ir krašte aidėjo šūviai, griaudėjo sprogimai, vyko gaujų grumtynės. Vienas labiausiai paplitusių to meto nusikaltimų buvo turto prievartavimas.
– Ką galėjo daryti ir darė esant tokiai situacijai prokurorai?
– Prokurorai nesitaikstė su nusikalstamo pasaulio ketinimais įbauginti panevėžiečius ir krašto gyventojus, diktuoti savo sąlygas verslininkams ir užvaldyti valstybei ir miestui priklausantį privatizuojamą turtą. Buvo daroma viskas, kas tik įmanoma: buvo kuriami kovos su organizuotu nusikalstamumu pagrindai, tiriami nusikaltimai, į teismą perduodamos baudžiamosios bylos ir palaikomi valstybiniai kaltinimai. Viena to meto didžiausią visuomenės susidomėjimą šalyje ir užsienyje sukėlusi baudžiamoji byla buvo „Svainijos“ savininkų turto prievartavimas ir su juo susiję dramatiški 1996 metų Kūčių vakaro įvykiai. Nors prabėgo daugiau nei dešimt metų po „Svainijos“ įvykių, bet tos bylos atgarsiai girdimi dar ir šiandien. Dabar galima teigti, kad kruopštus šios bylos ištyrimas sudavė stiprų smūgį nusikalstamam pasauliui.
– Ar viskas vyko sklandžiai? Ar visi nusikaltimai buvo išaiškinami ir visos bylos dėl padarytų nusikaltimų pasiekdavo teismą?
– Iš pradžių situacija buvo nelengva. Sunkiai sekėsi aiškinti tyčinius nužudymus. Sudėtinga buvo tirti turto prievartavimus, kadangi patys nukentėjusieji, bijodami nusikaltėlių keršto, vengdavo duoti parodymus. Tuo metu silpnai dirbdavo policija. Ypač prastai buvo organizuotas operatyvinis darbas. Mūsų prokurorams taip pat trūko patirties. Tik netrūko ryžto, didelio noro bei entuziazmo. Dešimtmečio prokurorinė veikla suteikė patirties, mokėmės patys ir mokėme kitus.
– Kaip į tai reagavo nusikalstamas pasaulis?
– Tokios reakcijos, kokia įvyko Panevėžyje, ko gero, nebuvo jokiame kitame mieste. Išdaužyti prokuratūros langai, sprogdintos prokuratūros patalpos, padegtos pareigūnų butų durys. Ir vėliau organizuotų nusikaltėlių užsakymu nušautas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. Dar po kurio laiko – nušauti policijos inspektorius Sergejus Piskunovas ir apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė.
– Ar dramatiškos kolegų netektys ir gąsdinimai, ne kartą net ir realus pavojus, iškilęs pareigūnų gyvybei ir jų šeimoms, neišgąsdino prokurorų?
– Nusikaltėlių nužudytų kolegų netektys, tos pirmosios aukos ant mūsų nepriklausomos valstybės teisingumo pamatų mums buvo be galo skaudūs praradimai. Tokių praradimų niekas kitas per tuos metus nepatyrė. Tačiau atėję nauji žmonės tęsė pradėtus naujus darbus, nenuleido rankų. Visų bendras darbas ėmė duoti rezultatus. Šiandien galima pasakyti, kad toks brutalus organizuotas nusikalstamumas Panevėžyje yra pažabotas. Jau kuris laikas mieste negirdime šaudymų ir sprogdinimų. Galima teigti, kad Panevėžys jau atsikratė „mažosios Čikagos“ vardo.
– Kokios dar tirtos bylos, be dramatiškos „Svainijos“ istorijos, išliko atmintyje?
– Per tuos metus buvo tiriami visi apygardos teritorijoje padaryti sudėtingiausi nusikaltimai. Tarp jų ir vienas šiurpiausių šalyje amžiaus nusikaltimų – garsioji „tulpinių“ byla, kurią kartu su Generalinės prokuratūros ONKT departamento kolegomis tyrė ir apygardos prokurorai.
Tarp sudėtingų ir visuomenei pavojingų nusikaltimų yra didelį nerimą panevėžiečiams ir grėsmę šalies ekonominiam vystymui kėlę turto prievartavimo ir plėšimų atvejai. ONKT skyriaus prokurorai tyrė 252 plėšimo ir turto prievartavimo atvejus, dėl šių nusikaltimų perdavė į teismą 106 baudžiamąsias bylas.
Nemažų prokurorų pastangų prireikė ištirti ne vien didelį rezonansą sukėlusiai „Svainijos“ turto prievartavimo bylai, padėjusiai atskleisti ir dešimtis kitų nusikaltimų.
Skyriaus prokurorams pavyko atskleisti šalyje plačiai nuskambėjusios, ilgą laiką kaimo gyventojus terorizavusios vadinamosios „čiapinių“ nusikalstamos grupuotės nusikaltimus. Dėl turto prievartavimo, plėšimų bei kitų nusikaltimų į teismą buvo perduoti šias nusikalstamas veikas padarę 29 kaltinamieji.
Teismą pasiekė dar viena skyriaus prokurorų tirta – „vyšniukų“ nusikalstamo susivienijimo byla, kurioje turto prievartavimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami 20 jaunų panevėžiečių.
– Per pastaruosius kelerius metus mieste ir krašte gyventi tapo ramiau. Ar galima būtų sakyti, kad organizuoto nusikalstamumo iš viso neliko?
– Taip teigti būtų neatsakinga, taip ir nemanau. Organizuotas nusikalstamumas neišnyko, tačiau pakito jo veiklos formos. Viena plačiau paplitusių jų formų – prekyba narkotinėmis medžiagomis. Ne paslaptis ir tai, kad dalis nusikalstamo pasaulio atstovų „legalizavosi“ ir įkūrė įvairias bendroves. Pinigų plovimas, finansiniai nusikaltimai, mokesčių nemokėjimas, nusikaltimai intelektualioje sferoje – tai irgi organizuoto nusikalstamumo dalys. Būtent tokio pobūdžio nusikaltimų ikiteisminį tyrimą dabar tenka organizuoti ir kontroliuoti prokurorams.
– Jums teko vadovauti prokuratūrai per visą tą neramų pusantro dešimtmečio laikotarpį ir kartu organizuoti ONKT skyriaus įsteigimą bei jo formavimą. Kaip keitėsi šio skyriaus sudėtis, jo darbuotojai?
–Per šį laikotarpį Apygardos prokuratūroje ir ONKT skyriuje pasikeitimų, tarp jų ir skaudžių netekčių, buvo nemažai. Dėl tragiškos lemties netekome ONKT skyriaus pirmojo vyriausiojo prokuroro Gintauto Sereikos. Kai kurie prokurorai išėjo į teisėjus bei kitur. Kai kurių paslaugų, deja, teko atsisakyti. Šiuo metu skyriuje yra 7 prokurorai, tarp jų tik du dirba dešimt ar metais mažiau – Nida Grunskienė (pradėjo 1998 m. ) ir Audrius Leonavičius (pradėjo 1999 m.). Pernai lapkričio mėnesį Apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas pradėjo eiti 31 metų Mindaugas Rimkus.
Vida Bielskytė, Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai
G.Lukoševičiaus nuotr. Pasak J.Pupkos, organizuotas
nusikalstamumas neišnyko, tačiau pakito jo veiklos formos.
