Artėjant Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui pagreitį įgauna aistros dėl kitąmet parke prieš „Vyturio“ mokyklą turinčio iškilti žydų memorialo. Panevėžio žydų bendruomenei per pastaruosius porą metų nesugebėjus surinkti pusės sumos, kitą dalį iš miesto biudžeto turėjusi skirti Savivaldybė taip pat delsia. Miesto meras Vitas Matuzas, pripažindamas, kad klausimas dėl projekto finansavimo išlieka atviras, artimiausiu metu jį ketina aptarti su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku Simonu Alperavičiumi.
Užmojus sumažins
Iš kelionės į JAV tik prieš porą dienų sugrįžęs Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas neslėpė, kad dėl finansinių motyvų nepavyks įgyvendinti viso dar 2004-aisiais parengto žydų memorialo projekto.
„Projektas bus tikslinamas ir mažinama jo sąmata. Dabartiniam įgyvendinti nėra pinigų – jų neturi nei miesto Savivaldybė, nei visuomeninės organizacijos“, – teigė G.Kofmanas.
Dabartinio projekto sąmata siekia 200 tūkst. litų. Pagal žodinį Savivaldybės ir Panevėžio žydų bendruomenės susitarimą, abi šalys skiria po pusę šios sumos.
Pasak bendruomenės pirmininko, memorialo atidarymas numatomas kitąmet, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Tačiau G.Kofmanas pripažino, kad kol kas žydams pavyko surinkti vos penktadalį sumos – 10–11 tūkst. dolerių, paaukotų keleto rėmėjų. Pagrindiniai aukotojai, pirmininko teigimu, – JAV, Izraelyje ir Pietų Afrikoje gyvenantys žydai. Didžiausią sumą skyrė amerikietis profesorius, kurio seneliai palaidoti ketinamose įamžinti buvusiose žydų kapinėse.
„Bandome ieškoti ir daugiau rėmėjų, palaidotųjų sunaikintose kapinėse, giminaičių. Kodėl žmogus turi skirti savo pinigus nepažįstamiems?“ – teigė G.Kofmanas.
Pirmininkas prisipažino memorialo Panevėžyje finansavimo klausimą aptaręs ir su JAV gyvenančiais žydais. Tačiau panevėžietis neatsakė, ar pavyko pritraukti daugiau norinčiųjų prisidėti prie memorialo finansavimo.
„Po visą pasaulį išsiuntinėjau apie 30-40 laiškų su projektu. Žinau, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra du rėmėjai, kurie padės“, – apie pastangas ieškant lėšų pasakojo G.Kofmanas.
Pirmininkas nepuoselėja didelių vilčių, kad panevėžiečius galėtų paremti Lietuvos žydų bendruomenė. Neva jai pačiai tenka ieškotis lėšų tvarkyti senosioms žydų kapinėms didžiuosiuose šalies miestuose.
Taiso pirmtakų klaidas
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius pripažino, kad konkretaus plano, kaip surinkti pinigų memorialui Panevėžyje, nėra. Anot jo, tam lėšų atsirastų, jei valstybė žydams grąžintų bendruomeninę religinę nuosavybę.
„Tačiau kompensacijos už nusavintą nuosavybę būtų pradėtos mokėti tik po 10–20 metų. Bendruomenei turėtų būti grąžinta nuosavybė ir natūra, bet kol kas įstatymo projektas dar net nepasiekė Seimo. O Lietuva yra paskutinė iš posovietinių šalių, negrąžinusi žydams jų bendruomeninės nuosavybės. Žinoma, rėmėjų būtų galima ieškoti visame pasaulyje, bet tai yra sunku“, – teigė S.Alperavičius.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje yra 180 sunaikintų arba ypač blogos būklės žydų kapinių.
Plačiau skaitykite kovo 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Buvusių žydų kapinių vietoje ruošiamo
memorialo projektas užstrigo žydų bendruomenei nepavykus surinkti planuotų lėšų.
