Kosulys nėra liga, o tik kurio nors organo – nebūtinai plaučių – sutrikimo požymis. Medikai tvirtina, kad imti kosėti galima net dėl penkiasdešimt trijų priežasčių.
Pojūčiai skiriasi
Kosėjant pašalinami į kvėpavimo organus patekę mikroorganizmai, dulkės ir pan. Susirgus peršalimo liga, kosulys – normali apsauginė organizmo reakcija.
Bet kartais jis pernelyg užsitęsia – nebėra karščio, praėjo sloga, nustojo skaudėti galvą, bet vis dar kamuoja kosulys. Taip atsitinka dėl gripo arba ūmios kvėpavimo takų infekcijos virusų sukeltų bronchų gleivinės pokyčių – šis organas nebegali atlikti savo apsauginės funkcijos.
Bronchų gleivinėje „snaudžiantys“ ligas sukeliantys mikroorganizmai suaktyvėja ir sukelia jos uždegimą – susergama bronchitu. Be to, esant ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, kosulys gali būti laringito arba tracheito požymis.
Medikai pažymi, kad ypač ilgai kosulys kamuoja gripu arba ūmia kvėpavimo takų infekcija persirgusius rūkalius, nusilpusius, turinčius silpną imunitetą, neteisingai besimaitinančius ir nuolat patiriančius pervargimą dėl ypač didelio darbo krūvio žmones.
Kaip tik jiems reikėtų ypač atidžiai gydytis peršalimo ligas ir susirūpinti savo mityba – vartoti daugiau daržovių, vaisių, vitaminų ir imunitetą stiprinančių preparatų.
Sergant įvairiomis ligomis, kosulys ir jo sukeliami pojūčiai skiriasi. Kai uždegimas pažeidžia ryklę, peršti gerklę, o kosėjant atrodo, kad ją kas drasko. Kai pažeistos gerklos, užkimsta balsas, kosulys tampa šiurkštus, „lojantis“.
Sergant tracheitu kosulys sukelia krūtinės skausmą, o bronchų uždegimas pasižymi drėgnu kosuliu, t. y. skrepliuojama.
Tiesa, susirgus bronchitu kosėjama sausai ir tik po kurio laiko pradeda pasišalinti skrepliai. Jie susidaro, kai bronchų liaukų išskiriamas gleives „apipuola“ leukocitai ir kitos apsauginę funkciją atliekančios kraujo ląstelės.
Sunaikinusios ligą sukeliančias bakterijas, jos žūva pačios ir pavirsta pūlinga mase. Jei ši pasišalina lengvai, žmogus greičiau pasveiksta, o jei nepavyksta atsikosėti, vargina prasta savijauta, tenka vartoti atsikosėjimą skatinančius vaistus, antraip dėl užsistovėjusių skreplių uždegimas gali apimti ir plaučius.
Padeda atsikosėti
Vadinasi, kartais kosulys naudingas. Tiesa, tik tuo atveju, kai dėl jo iš organizmo pasišalina visa tai, kas nereikalinga – dulkių dalelės, kiti smulkūs svetimkūniai, skrepliai.
Bet sergant bronchine astma kosulys neatlieka jokios apsauginės funkcijos, jis – tik kvėpavimo takų spindžio susiaurėjimo pasekmė. Toks priepuolinio pobūdžio sausas kosulys labai vargina. Atsižvelgdami į tai, ar kosulys naudingas, t. y. produktyvus, gydytojai skiria ir vaistus.
Vadinamieji vaistai nuo kosulio iš tikrųjų jo nesustabdo, o tik daro produktyvų. Tokių medikamentų sudedamosios dalys arba skatina susidaryti skreplius, arba jau esančius skreplius suskystina. Todėl preparatai vadinami padedančiais atsikosėti. Kai vargina ūmi kvėpavimo organų infekcija, jų vartojimas dažniausiai užkerta kelią plaučių uždegimui, bet tik griežtai laikantis dviejų sąlygų – gausiai geriant skysčių ir kvėpuojant švariu vėsiu oru.
Sustabdyti arba sumažinti kosulį gali tik vaistai, tiesiogiai veikiantys galvos smegenų kosėjimo centrą. Tokie preparatai skiriami tada, kai kosulys neduoda organizmui jokios naudos, o tik vargina. Bet esant ūmioms kvėpavimo organų infekcijoms šie vaistai nevartotini, nes nustojus kosėti skrepliai gali susikaupti plaučiuose ir dėl to atsirasti įvairių komplikacijų.
Sukelia ligos ir vaistai
Kartais, nors nesergama peršalimo ligomis, gerklė nėra sudirginama, bet vis dėlto kosėjama. Tokiu atveju pirmiausiai reikia nustatyti priežastį. Kartais kosulį sukelia skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai – kai graužia rėmuo, dalis skrandžio turinio patenka į ryklę, o iš jos – į kvėpavimo organus.
Labai dažna kosulio priežastis – alerginė reakcija. Tokiu atveju būtina prisiminti, kad ji – galimas besivystančios bronchinės astmos simptomas, tada reikia nustatyti alergeną ir stengtis jo vengti.
Labai pavojingas gali būti kūdikio kosulys „be priežasties“ – jei kyla nors mažiausias įtarimas, kad į kvėpavimo takus pateko svetimkūnis, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Lėtinis kosulys dažnai vargina nervingus žmones – neatsitiktinai daugelis jų nuolat kosčioja. Kartais kosulys būna paveldimos ligos mukoviscidozės požymis. Dėl šio negalavimo pažeidžiamos įvairios gleivinės, tarp jų ir bronchų, todėl vargina lėtinis bronchitas. Būna ir taip, kad imama kosėti besigydant kai kurias ligas, pavyzdžiui, hipertoniją.
Vadinamąjį širdininkų kosulį, labai primenantį įprastinį, sukelia širdies vainikinių arterijų spazmai, sudirginantys klajoklį nervą, o šis veikia bronchus, ir imama kosėti. Ar ši organizmo reakcija nėra susijusi su išemine širdies liga, gali padėti nustatyti tik medicininiai tyrimai.
Nuodėmės niekuo dėtos
Ligoniai, kreipęsi dėl kosulio į savo šeimos gydytoją, paprastai labai nustemba, kai šis juos nusiunčia pas venerologą. Kartais užsitęsusio kosulio priežastis būna ūmi lytinių ir šlapimo šalinimo organų infekcinė liga mikoplazmozė.
Norint nustatyti jos sukėlėjus, tenka atlikti įvairius tyrimus, todėl būtina apsilankyti pas venerologą.
Bet lėtinis kosulys vargina dažniausiai ne
dėl nuodėmingo gyvenimo – mikoplazmoze paprastai užsikrečiama oro lašeliniu būdu
didelio žmonių susibūrimo vietose. Dažniausiai ja serga verslininkai, įstaigų
tarnautojai, prekybininkai.
Kai kosulys užpuola peršalus, galima pamėginti pagerinti savijautą liaudies medicinos priemonėmis. Dažniausiai padeda debesylų arba gysločių nuoviras, pušų pumpurų antpilas, virtų su lupenomis bulvių kompresai.
O jei naminės priemonės nepadeda, ypač jei kosulys nepraeina daugiau kaip tris mėnesius, būtina kreiptis į gydytojus, nes jis gali būti ir tokių grėsmingų ligų, kaip plaučių vėžys, tuberkuliozė, bakterinė pneumonija, požymis.
Parengė A.Gotautaitė
Nuotr. Ypač ilgai kosulys kamuoja gripu arba ūmia
kvėpavimo takų infekcija persirgusius rūkalius, nusilpusius, turinčius silpną
imunitetą, neteisingai besimaitinančius ir nuolat patiriančius pervargimą dėl
ypač didelio darbo krūvio žmones.
