Neįgaliųjų interesus ir teises ginančios sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Panevėžio viltis“ tarybos pirmininkė Aušra Maskaliovienė pasijuto bejėgė prireikus pagalbos jos pačios sūnui. Seksualinę prievartą Panevėžio specialiojoje mokykloje patyręs neįgalus berniukas jau kone ketvertas mėnesių uždarytas namuose tarp keturių sienų tik todėl, kad miesto Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktų raide, nesutinka padaryti išimties ir priimti paauglį į Jaunuolių dienos centrą.
Mokyklos bijo
Neįgaliesiems pagalbos ranką įpratusi tiesti A.Maskaliovienė pastarosiomis dienomis, žvelgdama į savo šešiolikmetį sūnų, sunkiai sulaiko ašaras. Nors vis garsiau kalbama, kad apie valstybės brandumą sprendžiamą ne pagal tai, kiek dangoraižių pastatyta, o kaip elgiamasi su pažeidžiamiausiais visuomenės piliečiais, Aušra jaučiasi taip, tarsi metropolio statusu besididžiuojančiame Panevėžyje jos neįgaliam vaikui vietos nebėra. Jai nesuvokiama, kodėl miesto valdininkams svarbiau jų pačių kažkada patvirtinti Panevėžio jaunuolių dienos centro nuostatai nei žmoniškumas.
A.Maskaliovienės šešiolikmečio sūnaus Pauliaus gyvenimas nuo praėjusių metų lapkričio apsiribojo namais. Iki tol Panevėžio specialiąją mokyklą lankęs protinę negalią turintis paauglys po švietimo įstaigos tualete patirtos seksualinės prievartos sugrįžti į ją bijo.
Šešiolikmečiui pakeisti ugdymo įstaigą rekomenduoja ir jam po patirtos traumos atsitiesti padėjusi vaikų ir paauglių psichiatrė gydytoja Rūta Kalkytė. Jos pateiktoje rekomendacijoje teigiama, kad tai būtų tikslinga ne tik dėl paties Pauliaus, bet ir siekiant apsaugoti kitus mokinius.
„Aš nežinau, kokią Pauliaus reakciją gali išprovokuoti ta aplinka, kurioje jis patyrė traumą. Galvoju ne tik apie savo sūnų, bet ir kitus ten besimokančius vaikus“, – teigė A.Maskaliovienė.
Grįžti pas buvusius bendramokslius nebenorintį Paulių Specialiosios mokyklos pedagogai sutiko individualiai mokyti namuose. Pasak A.Maskaliovienės, tokia išeitis labai priimtina, nes Pauliui atsivertų galimybė integruotis į darbo rinką: Panevėžyje ketinama pagrindinį išsilavinimą turintiems žmonėms su protine negalia organizuoti mokymus dirbti prekybos centruose salės darbuotojais.
Tačiau, pasak A.Maskaliovienės, Pauliui pamokų namuose neužtenka. Užtikrinti šešiolikmečio tolesnę intelektinę ir emocinę raidą būtinas užimtumas, be to, berniukas yra hiperaktyvus, todėl jo vieno namuose palikti neįmanoma.
Argumentų neklausė
Vienintelė įstaiga Panevėžio mieste ir rajone, tinkama Pauliui, anot jo mamos, tėra miesto Savivaldybei priklausantis Jaunuolių dienos centras. Tačiau Paulius su tėvais gyvena rajone.
Vildamasi, kad centro durys vis dėlto atsidarys ir jos sūnui, Aušra su prašymais kreipėsi į miesto ir rajono savivaldybes.
Dabar vartydama iš abiejų institucijų gautų atsakymų pluoštą moteris liūdnai juokauja, kad valdininkams už sugebėjimą rašinėti raštus turbūt būtų galima ir Nobelio premiją skirti.
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo paaiškinimas, kodėl Pauliui Jaunuolių dienos centre vietos nėra, apsiribojo vienu sakiniu – įstaiga dienos socialinės globos paslaugas teikia sutrikusio intelekto asmenims nuo 18-os metų.
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Pranciškos Paškevičienės atsakymas buvo toks pat – Jaunuolių dienos centre jaunesniems nei 18-os metų neįgaliesiems vietos nėra.
Atsidūrė užriby
Tarsi griebdamasi paskutinio šiaudo A.Maskaliovienė kreipėsi į Apskrities viršininko administraciją, tačiau ir iš ten gautas neigiamas atsakymas Paulių galutinai įkalino namuose.
Pasak moters, jokia kita alternatyva nebuvo pasiūlyta, tačiau ją pasiekusios kalbos, neva paaugliui atsirastų vieta Panevėžio vaikų abilitacinio ugdymo centre. Toks sprendimas paaugliui būtų žingsnis atgal – berniukas centrą yra lankęs porą metų anksčiau ir jo intelektas, specialistų sprendimu, per aukštas tokiai ugdymo įstaigai, kurioje ugdomi vaikai, turintys sunkią kompleksinę negalią.
Aklavietė – taip A.Maskaliovienė apibūdina dabartinę Pauliaus situaciją. Neįgalus vaikas Specialiojoje mokykloje patyrė didžiulį randą jo sieloje palikusią traumą, o dabar atstumtuoju jis tapo dar ir dėl to, kad iki pilnametystės liko pusantrų metų.
„Mudu su vyru dirbame. Kad Paulius galėtų būti namuose, vienam iš mūsų tektų mesti darbą. Be to, mes negalime sūnui pasiūlyti visapusiško užimtumo – Pauliui reikia bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su bendraamžiais. Taigi mūsų šeima atsiduria socialinėje atskirty“, – kalbėjo A.Maskaliovienė.
Plačiau skaitykite kovo 4 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Jaunesniems nei 18 metų neįgaliesiems Jaunuolių dienos centro durys
užvertos – įstaigos steigėja miesto Savivaldybė išimčių niekam neketina daryti.
