Nuo praėjusių metų spalio patvinusios upės, pažliugę ir į pelkes panašėjantys laukai ir miškai, sklidini paviršinio vandens šuliniai, balos gatvėse ir keliuose ir beveik kasdieną 100 procentų oro drėgmė. Taip dabar atrodo Panevėžio apskritis. Retas prisimena, kad kada nors būtų buvęs toks tamsus ir lietingas šaltasis metų sezonas. Per visą orų stebėjimo šalyje laiką šiemet pirmą kartą visos žiemos temperatūros vidurkis buvo teigiamas. Sinoptikai šią žiemą jau pakrikštijo ekstremalia.
Saulė – reta viešnia
Didžiosios Britanijos meteorologai, galingais kompiuteriais apskaičiavę labiausiai tikėtinus pavasario pradžios orus, perspėja, kad kovo mėnuo taip pat bus šiltesnis ir, ko gero, drėgnesnis nei įprastai.
Neoficialiais vieno panevėžiečio orų stebėtojo mėgėjo duomenimis, nuo gruodžio iki vasario pabaigos Aukštaitijos sostinėje saulė švietė tik 12 dienų. Visą kitą laiką dažniausiai gausiai lijo ar drėbė šlapdriba.
„Žiema nebuvo išskirtinai šlapia, kaip daugeliui atrodo. Daugiametė vidutinė kritulių norma viršyta tik šiek tiek, – „Sekundei“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) visuomenės informavimo grupės skyriaus vyriausioji meteorologė Dalytė Skeivelienė. – Tačiau žinant, kad 2007 metų rudenį lietus Panevėžio žemę laistė 1,5 karto gausiau, nesunku suprasti, kodėl žmonėms susidaro gyvenimo pelkėje įspūdis.“
Vis dėlto ši žiema panevėžiečiams išskirtinė, nes, anot pašnekovės, nors kritulių nebuvo rekordiškai daug, tačiau dangus kaip niekada dažnai prakiurdavęs.
„Net 60 iš 91 žiemos dienų Panevėžyje lijo, snigo ar drėbė šlapdriba. Tai, ko gero, rekordas, – teigė D.Skeivelienė. – O kiek dar buvo apniukusių dienų, kai nelijo?“
Kadangi daug lijo, o saulės pasirodymas buvo tolygus mažam stebuklui, oro drėgmė neretai pašokdavo iki 100 procentų. Be to, įsivyravus teigiamoms temperatūroms drėgmė neteko paskutinio „priešo“ – šalčio.
„Vidutinė daugiametė žiemos temperatūra Panevėžyje minus 4,7 laipsnio. Šių metų žiemos temperatūros vidurkis – plius 0,8 laipsnio, – sako D.Skeivelienė. – Vasario pabaigos oro temperatūra buvo tokia, kokios būna balandžio pradžioje. Vasario vidutinė daugiametė oro temperatūra Panevėžyje buvo 6,8 laipsnio aukštesnė už daugiametį vidurkį – minus 4,7 laipsnio.“
Šilčiausia žiema
2007–2008 metų žiemos šalčio rekordas Panevėžyje buvo užfiksuotas sausio 5-ąją – tądien termometro stulpelis buvo nukritęs 15 laipsnių žemiau nulio. Paskutinės tikrai žiemiškai šaltos žiemos buvo 1995–1996 ir 2002–2003 metais. Pirmoji paminėta žiema buvo giliausia per visą orų šalyje stebėjimo laiką. Net jai pasibaigus dar visą kovą ir pusę balandžio sniego danga siekė 50-61 centimetrą.
„Ši žiema, priešingai, buvo ekstremaliai šilta. Šiltesnių žiemų nebuvo užfiksuota per visą orų Lietuvoje stebėjimo laiką, – sako LHT meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji sinoptikė Izolda Marcinonienė. – Panašios buvo ir 1988–1989 bei 1989–1990 metų žiemos. Tiesa, bendras temperatūros vidurkis buvo neigiamas. 1990 metų vasarį Panevėžyje buvo užfiksuota 17 laipsnių šilumos.“
Apskritai per 28 pastaruosius metus, išskyrus tas dvi paminėtas ir šių metų žiemą, daugiau išskirtinai šiltų žiemų nebuvo. Stebėjimai, koks po tokių žiemų – šiltas ar šaltas – būna pavasaris, aiškesnių rezultatų nedavė – kol kas 1:1.
Kovas bus permainingas
Tiesa, pastaraisiais metais būdavo, kad žiema gruodį atiduoda rudeniui, o pati iš pavasario atima kovą.
„1989 metų pavasaris buvo labai šiltas, o 1990 metų – žvarbus, – sako I.Marcinonienė. – Tačiau oro srautų analizės rodo, kad šių metų kovas bus vienu laipsniu šiltesnis už daugiametį kovo temperatūrų vidurkį ir sieks 0,3 laipsnio šilumos.“
Iš Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro Londone atėjo informacija, kad šaltos ir lietingos bus pirma ir trečia kovo savaitės. Paskutinės kovo savaitės oro temperatūra žada būti net 4 laipsniais šiltesnė už vidutinę daugiametę. Šį kovą, kaip prognozuoja orų ekspertai britai, Lietuvoje kritulių norma bus artima vidurkiui.
„Drėgniausios bus pirmos septynios kovo dienos, – informuoja I.Marcinonienė. – Pernai kovo pradžioje Panevėžyje žemę dar dengė 16-26 centimetrų sniego danga.“
Absoliutus kovo mėnesio „minusas“, anot pašnekovės, buvo užfiksuotas 1964 metais – Varėnoje oras buvo atšalęs iki minus 38 laipsnių. Po ketverių metų, 1968-aisiais, į sinoptikų žurnalus jau buvo rašomas šilumos rekordas – tų metų kovą buvo atšilę iki 23 laipsnių šilumos.
„Pernai Panevėžyje kovo 8-ąją buvo 15 laipsnių šilumos. Kovo 21–25 dienomis labai šilta buvo visoje šalyje – penkias dienas laikėsi 17 laipsnių šilumos“, – priminė I.Marcinonienė.
Plačiau skaitykite kovo 3 d. „Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Net 60 žiemos dienų iš 91 Panevėžyje lijo,
snigo ar drėbė šlapdriba. Sinoptikai sako, kad tai rekordas. O kiek dar buvo
apniukusių dienų, kai nelijo?
