Viename miesto savaitraštyje pasirodęs intriguojantis skelbimas, kuriame siūloma keliasdešimt tūkstančių litų už tarybos nario mandatą, politikams sukėlė juoką. Jie pripažįsta, kad rinkimuose iškovotas mandatas kišenes pastorina dešimteriopai solidesnėmis sumomis, tačiau tautos išrinktiesiems viešai pasiūlyti sandorį tegali tik nestabilios psichikos arba papokštauti nevengiantis žmogus.
Švietimo komitete
neatsipirktų
Šešiasdešimt tūkstančių litų už miesto arba rajono tarybos nario mandatą. Pageidautina iš valdančiosios partijos. Tokį reklaminiame savaitraštyje pasirodžiusį skelbimą seni politikos vilkai įvertino kaip absurdą, kuriuo galėtų patikėti tik visiškai apolitiškas skaitytojas.
Kad tarp politikos ir verslo galima dėti lygybės ženklą, esantieji valdžioje nė nebando ginčyti, tačiau viešu skelbimu vargu ar išdrįstų susidomėti netgi skurdžiausiai gyvenantis tautos išrinktasis.
„Tokio skelbimo autorius turi tam tikros diagnozės simptomų. Nesuprantu, kaip galima pirkti mandatą, jei yra rinkėjai, stebi Vyriausioji rinkimų komisija, galų gale – specialiosios tarnybos. Čia arba neįgalaus žmogaus pokštas, arba nevykęs bandymas patikrinti, nes tokie dalykai nedaromi viešai“, – mano buvęs miesto Tarybos narys, Panevėžio kolegijos direktorius Kęstutis Gudas.
Keturias kadencijas politikos vandenyse plaukiojusiam direktoriui praėjusiuose savivaldos rinkimuose iki Tarybos nario kėdės pritrūko tik žingsnelio – rinkėjų valia tik dvi vietas miesto Taryboje pelniusios Liberalų ir centro sąjungos sąraše K.Gudas liko trečias.
Juokaudamas direktorius pripažino, kad atsidūrus tokioje situacijoje iš aukštesnėje pozicijoje esančio partijos bendražygio pirkti Tarybos nario mandato neapsimokėtų. K.Gudas juokavo, kad siūlomais 60 tūkst. litų turėtų mikliai susidomėti nebent „nepelningiausio“ Švietimo ir mokslo komiteto nariai.
„Jei pateksi į kultūringą Švietimo ir mokslo komitetą, nieko neužsidirbsi – tikrai neatsipirks už mandatą sumokėti tokie pinigai. Bet jei į Ūkio komitetą, gali ir atsipirkti, žiūrint kokioje savivaldybėje. Vilniuje, Klaipėdoje politikai gal ir gali užsidirbti, bet Panevėžyje, kur miestas virsta miesteliu, vargu. Arba aš labai naivus“, – svarstė K.Gudas.
Galimybė egzistuoja
Kad galimybė nusipirkti mandatą egzistuoja, sutiko ir vicemeras Povilas Vadopolas.
„Niekas to negali paneigti. Sakykime, iš partijos sąrašo į Tarybą patenka septyni nariai, paskutinis skurdžiai gyvena, o aštuntas – milijonierius, kuriam nieko nereiškia atseikėti 100 tūkst. litų“, – dėstė P.Vadopolas. Tačiau vicemeras suskubo paneigti tokią savo prielaidą svariu motyvu: miesto Tarybos nariai nesivaiko pinigų, nes daugelis ir taip gyvena pasiturimai.
Vis dėlto, anot jo, užpraeitoje kadencijoje vienam politikui, besidarbuojant Ūkio komitete pavyko nesąžiningai „prastumti“ jam naudingus sprendimus.
Į miesto Tarybą išrinktas, tačiau dėl politiko kėdės nesutikusio aukoti „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus posto Rimantas Liepa įsitikinęs: nebūtinai reikia būti Tarybos nariu, kad galėtum daryti įtaką.
Be to, pasak R.Liepos, siūlomi 60 tūkst. litų absoliučiai politikų daugumai nėra didelė suma, dar juokingesnė ji turėtų atrodyti tam, kuris iš tiesų pageidautų nusipirkti tarybos nario mandatą.
„Kita vertus, tokie dalykai vyksta, bet prieš rinkimus, ne po jų. Pavyzdžiui, į partijos sąrašus įrašomas rimtas jos rėmėjas. Kiekvienas juk savaip mato savo vertę Taryboje“, – mano R.Liepa.
Plačiau skaitykite vasario 26 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Kad slapti Tarybos narių
sandėriai – realybė, pripažįsta net seni politikos vilkai.
