Net ir esant darbuotojų „badui“, moterims vis dar tenka įrodinėti, jog jos savo sugebėjimais, profesionalumu nenusileidžia vyrams. Net ir nurungusios stipriosios lyties konkurentus, jos tegali džiaugtis moraline pergale. Alga už tokį pat darbą moteriai dažniausiai mokama mažesnė nei vyrui. Statistika skelbia, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų didėja – nėra nė vienos ūkio šakos, kurioje moterų vidutinis užmokestis viršytų vidutinį vyrų užmokestį.
Ignoruojamas įstatymas
Vienodas užmokesčio principas įteisintas dar 1957 m. Romos sutartyje, tačiau viešai skelbiama, kad šiandien Europoje tiek pramonės, tiek rinkos paslaugų sektoriuje moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų.
Teigiama, kad Lietuvoje niekas nenori pastebėti nuolat blogėjančios moterų padėties darbo rinkoje, mat vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš ketverius metus buvo 81,4 proc. vidutinės vyro algos, o praėjusiais metais jau sudarė 79,2 proc. vidutinio vyrų atlyginimo. Nors Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius „už tokį patį vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“, į šią nuostatą dažniausiai žvelgiama pro pirštus.
Personalo paieškos, konsultacijų ir mokymų įmonės „Prime People“ duomenimis, kai kurie mokslininkai XX a. pabaigoje teigė, jog moterų indėlis į organizacijų žmogiškąjį kapitalą yra mažesnis, nes moterys paprastai turi žemesnį statusą organizacijose, yra mažiau kvalifikuotos, mažiau orientuotos siekti karjeros, o sukūrusios šeimą gali daryti dideles pertraukas ir visiškai prarasti kvalifikaciją.
Gyvuoja stereotipai
Nors šiuolaikiniai darbdaviai deklaruoja nebesivadovaujantys minėtomis nuostatomis, tačiau jos neišnyko iš pačių darbo rinkos dalyvių – tiek vyrų, tiek moterų – sąmonės. Profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas šiuolaikinėje visuomenėje pamažu nyksta, tačiau statistika rodo, kad tradiciškai moteriškomis laikomos profesijos – slaugių, socialinių, kultūros ar švietimo darbuotojų – yra mažiau atlyginamos.
„Mūsų visuomenėje kol kas gyvuoja stereotipai apie moterų ir vyrų vaidmenis: moterys yra mažiau skatinamos siekti karjeros, jos labiau orientuotos į šeimą. Nors dėl darbuotojų stygiaus darbdavių požiūris į įsipareigojimus šeimai su darbu derinančias moteris keičiasi“, – „Sekundei“ teigė įmonės „Prime People“ direktorė Aušra Delonaitė.
Pasak pašnekovės, vis rečiau sulaukiama klausimų, ar į tam tikrą darbą pretenduojanti kandidatė neplanuoja turėti vaikų, tačiau su pageidavimu į tą patį darbą mieliau priimti vyrą tenka susidurti pakankamai dažnai. A.Delonaitei itin keista būna išgirsti tokius norus iš vadovių moterų, bet tai tik dar kartą patvirtina, kad pirmiausia reikia keisti nuostatas apie dirbančią ir karjeros siekiančią moterį.
Situacija dvejopa
Europos Sąjungos šalyse 75 procentai moterų išsikovoja pageidaujamų pozicijų, Lietuvoje – apie 80 procentų. Situacija tarsi geresnė, tačiau, anot A.Delonaitės, ji nesikeičia jau aštuonerius metus. „Mūsų visuomenėje yra susiformavusi nuostata, kad moteris, kaip darbuotoja, kainuoja pigiau. Tam daro įtaką ir pačių moterų lūkesčiai, jos nori skirti laiko šeimai ir dėl to iš dalies prašo mažesnio atlygio nei vyrai.“
Situacija dvejopa, nes į klausimą apie demografinę Lietuvos situaciją A.Delonaitė atsakė: „Mes negalvojame, kad darbdaviai neteisūs, jei jų darbuotoja nori šeimos pagausėjimo, ir tokiu atveju reikės ieškoti pamainos, be to, per tą laiką, kol motina rūpinsis naujagimiu, nukentės jos kvalifikacija.“
Plačiau skaitykite vasario 25 d.
„Sekundėje“.
Valentina ŽIGIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors įstatymai garantuoja lygias
galimybes ir vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, realybė dažnai kitokia:
moterų triūsą darbdaviai dažnai įvertina pigiau.
