Įžvelgia apsileidimą
Panevėžiečiams kelia nerimą vaizdas Nevėžio pakrantėje ties senosiomis miesto kapinėmis. Matydami, kad rudenį iš upės išvalius žoles, jos su dumblu ir šiukšlėmis iki šiol tebeguli sukrautos pakrantėje, žmonės nuogąstauja dėl galimų pasekmių.
Kadangi žiema šiais metais šilta ir lietinga, į redakciją kreipęsi panevėžiečiai labiausiai baiminasi potvynio. Jei Nevėžis išsilietų, jų manymu, upė susigrąžintų viską, kas iš jos buvo ištraukta, ir visas valymas nueitų perniek.
Viena Sporto gatvės, vedančios tilto į Skaistakalnio parką link, gyventoja prisimena prieš kurį laiką taip išsiliejus Nevėžį, kad jo vanduo kone pasiekė kapines.
Kita panevėžietė stebisi, kodėl iš upės ištraukto purvo ir žolių miesto Savivaldybė nepasirūpino išvežti iš karto. Jos manymu, tai tikras apsileidimas.
Investicinį projektą „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo“ kuruojanti miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausioji ekologė Danutė Račkauskienė patikino, kad iš Nevėžio praėjusių metų lapkritį iškeltos žolės nėra paliktos likimo valiai.
Siurbti nebaigta
Pasak D.Račkauskienės, pagal techninį projektą pirmiausia ir buvo numatyta atlikti šį darbą. Dirbo Kauno bendrovė „Hidrum“, užsiimanti vandens telkinių valymu.
Specialistė paaiškino, kad upėje dirbusi žemsiurbė tik tokiu atstumu, koks matyti, turėjo galimybę sukrauti ištrauktą dumblą. Jis krante paliktas tam, kad nuo jo nutekėtų vanduo.
Kitas upės valymo darbų etapas planuojamas jau kovo mėnesį. Žemsiurbe iš Nevėžio vagos toliau bus siurbiamas dumblas. Paskui ketinama sutvarkyti Nevėžio pakrantę – pašalinti menkaverčius augalus, sutvirtinti krantinę, surinkti šiukšles.
Iškeltas dumblas bus sukrautas specialiai jam surinkti paruoštoje aikštelėje. Tik atlikus dumblo tyrimus, nustačius jo užterštumo lygį, pasak Savivaldybės tarnautojos, bus galima spręsti, ar dumblą panaudoti krantinei sutvirtinti, ar jį išvežti į kenksmingų medžiagų sąvartyną.
Savivaldybės atstovė tvirtina, kad iki kito darbų etapo pradžios liko nedaug laiko, todėl nuogąstauti dėl potvynio veikiausiai nėra pagrindo. Jei ir atsitiktų taip, kad upė patvintų, ji vis tiek būtų valoma.
Sieks išvalyti
Vyriausiosios ekologės tvirtinimu, šiam investiciniam projektui Panevėžyje įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – 364 tūkst. Lt – buvo skirtos 2006 metų gruodį. Miesto Savivaldybė iš dalies irgi prisideda: iš specialios aplinkosaugos programos tam skirta kone 100 tūkst. Lt. Maždaug pusė tos sumos buvo išleista praėjusiais metais, kita pusė bus panaudota pavasarį.
Pradėtas projektas, pasak ekologės, turės būti baigtas iki liepos 31 dienos. Kadangi jam skirtais pinigais tebus sutvarkyta tik 1,2 km ilgio Nevėžio dalis – nuo J.Biliūno iki Maudyklos gatvių, Savivaldybė vėl teiks paraišką ES struktūriniams fondams. Ketinama prašyti lėšų, kad būtų galima Nevėžį valyti toliau – nuo Maudyklos g. iki miesto ribos.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Kai kurie panevėžiečiai nesupranta,
kodėl iš Nevėžio ties senosiomis miesto kapinėmis ištrauktas dumblas per žiemą
paliktas ant kranto.
