Platina internetu
Nors Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba priskiriama prie nusikalstamos veikos, politikai susizgribo, kad valdžios ir teisėsaugos institucijų panosėje iki vakar sėkmingai buvo prekiaujama iš Meksikos kilusiu haliucinogeniniu augalu kvaituliniu šalaviju.
„Naująja marihuana“ vadinamas augalas platinamas internetu. Nežinomas prekeivis būtent šiai medžiagai sukurtame tinklalapyje pateikia gana išsamią informaciją: nurodo kainą, vartojimo būdus, prideda vaizdinę medžiagą, informuoja apie augalo kilmės istoriją.
Nors internetiniame puslapyje tvirtinama, kad kai kuriose valstybėse kvaitulinis šalavijas uždraustas, esą Lietuvoje tiek džiovinti lapai, tiek ekstraktas pardavinėjamas legaliai. Nenustatytas verslininkas neslėpdamas nurodo, kad mažos augalo dozės sukelia motorikos sutrikimus, juoką, haliucinacijas, regos pakitimus, dvasinius potyrius, o didesnės – net ir transą, visišką orientacijos, kalbos gebėjimo praradimą, paniką, vartotojui gali girdėtis garsai ir matytis neaiškios būtybės. Nurodytas ir elektroninio pašto adresas – ne tik tiems, kurie norėtų haliucinogeno įsigyti, bet ir platindami užsidirbti. Tinklalapyje tikinama, kad šamanų gydymui naudotas kvaitulinis šalavijas kitose šalyse itin mėgstamas jaunimo. Šį pavadinimą išgirdę Lietuvos politikai ir žolelių žinovai tik gūžčioja pečiais.
Užkliuvo pirmas
„Sekundės“ kalbintas Seimo narys Alfredas Pekeliūnas tvirtino dėl kvaitulinio šalavijo reglamentavimo ir kontrolės kreipęsis į sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską. „Sulaukiau apie šio augalo prekybą informavusio žmogaus skambučio, pasižiūrėjom internete, patys pabandėm su tuo prekeiviu susisiekti ir buvom nustebinti – sako, gerai, atvykit į tokią vietą, kainuoja tiek. Tuomet kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, kad atsiųstų informaciją, ar tas augalas registruotas, jei ne, kodėl platinamas. Akivaizdu, kad tokį poveikį turintis kvaitulinis šalavijas yra narkotikas, todėl jo prekyba turi būti uždrausta“, – teigė A.Pekeliūnas.
Anot pašnekovo, apie iki šiol negirdėtą meksikietišką augalą informacija turėtų būti surinkta greitai. „Toks pirmas augalas ir užkliuvo, tačiau galbūt yra ir daugiau panašių, todėl informaciją reikėtų iš naujo atidžiai patikrinti ir peržiūrėti“, – tvirtino A.Pekeliūnas.
Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė patvirtino, kad kvaitulinis šalavijas yra haliucinogeninis augalas, tačiau nėra pripažintas toksine, priklausomybę sukeliančia medžiaga, todėl Europos Sąjungoje apie jo kontrolę diskutuota nebuvo. Kad jis vartojamas Lietuvoje, iki šiol Ūmių apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuras, Policijos departamentas ar Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba duomenų neturėjo.
Randami „įprasti“
Su narkotikais susijusius nusikaltimus tiriantys Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai pripažino apie kvaitulinį šalaviją taip pat negirdėję.
„Policininkai tokių neregėjo. Vienas neįprastas narkotikas buvo aptiktas prieš kelerius metus – pareigūnai buvo radę kažkokius grybukus. Paaiškėjo, kad jie auginami Lenkijoje. Iki šiol apie šalaviją žinota kaip apie vaistinį augalą, bet ne narkotiką“, – sakė atstovė spaudai Regina Bučinskienė. Policijos pareigūnai patikino, kad Panevėžio krašte randamos tradicinės, labiausiai paplitusios narkotinės medžiagos.
Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė patikino kvaitulinio šalavijo nežinanti.
„Apie tokį tikrai nieko negirdėjau, bet iš apibūdinimo aišku, kad tai narkotikas. Keista, kad jį galima pardavinėti – pas mus net paprasta kanapė uždrausta, o ką jau apie stipresnius kalbėti“, – stebėjosi moteris.
A.Karaliūnaitė nepaneigė, kad haliucinacijas sukeliančių žolių galima rasti ir mūsų gamtoje, tačiau jų niekada neįvardinsianti.
„Žinoti galiu daug ką, tačiau neturiu teisės pasakyti, nes tai būtų bloga reklama. O blogi dalykai ne tik plinta kaip maras, bet ir atgal bumerangu sugrįžta. Esu įsitikinusi, kad žmogus be narkotinių žolių gali daug daugiau nuveikti“, – kalbėjo žolininkė.
Justė BRIEDYTĖ
