Už darbo vietą –
tūkstančiai
Panevėžio smulkiosios ir vidutinės įmonės pernai pirmą kartą sulaukė valstybės paramos darbo vietoms steigti. Tokia parama per Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektą siūloma tik tiems šalies rajonams, kuriuose nedarbas yra didesnis už šalies vidurkį.
Panevėžio miesto smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams tokią galimybę atvėrė milžiniškos kineskopų gamyklos „Ekranas“ bankrotas ir dėlto aukščiau nei šalies vidurkis šoktelėjęs nedarbo lygis Aukštaitijos sostinėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos per verslo rėmimo programą kovoti su nedarbu Panevėžyje ir rajone 2007 metais buvo kaip reta rezultatyvios.
Iki šiol per šešerius metus Panevėžio rajono verslininkai sugebėjo gauti tik vieną milijoną litų. Tiek pat, kiek subsidijų buvo skirta vien tik per praėjusius metus. Iš viso per šešerius VUI gyvavimo metus Panevėžio miesto ir rajono verslininkai yra gavę 2,137 milijono litų paramos. Buvo sukurtos 125 darbo vietos.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Panevėžiečiai verslininkai iš valstybės gavo 1,1 milijono litų, – teigė Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius. – Už sukurtą vieną darbo vietą valstybė verslininkams vidutiniškai sumokėjo 29 tūkstančius litų. Už šiuos pinigus jie pirko įvairius įrenginius gamybai plėsti.“ Valstybė už vienos darbo vietos įkūrimą yra pasiryžusi sumokėti iki 36 tūkstančių litų.
Šiemet pinigų iš valstybės biudžeto gavo bendrovė „Kriautė“ (338 tūkstančiai litų ), „Baldlitas“ (121 tūkst. Lt), „Serpantino paslaugos“ (264 tūkst. Lt), „Langitas“ (176 tūkst. Lt), „Tavijuta“ (89 tūkst. Lt) ir individuali įmonė „Prie židinio“ (145 tūkst. Lt). Buvo sukurtos 38 naujos darbo vietos.
Biurokratizmo – nedaug
Ypatingų pastangų gauti neatlygintinai valstybės paramai nereikia – pakanka, kad įmonė dirbtų pelningai, nebūtų skolinga ir turėtų nekilnojamojo turto. Valstybė už naujai sukurtas darbo vietas yra pasirengusi vienai įmonei padovanoti iki 345 tūkstančių litų. Už valstybės pinigus leidžiama pirkti įrenginius, paslaugas ir visa, kas būtina darbo vietai sukurti. Įmonių plėtros projektams įgyvendinti valstybė skiria tik dalį – 65 procentus – reikiamos sumos, todėl verslininkams būtina įrodyti, kad jie turi kitą dalį reikalingų pinigų.
Mainais už tokią paramą verslininkai įsipareigoja įdarbinti darbo biržoje registruotų bedarbių ir trejus metus išsaugoti valstybės pinigais įsteigtas darbo vietas. Įdarbinami problematiškiausi ir mažiausiai socialiai apsaugoti bedarbiai – vyresni nei 50 metų, daugiavaikių šeimų tėvai, vienišos motinos ir kt.
Iki 30 procentų visos numatytos suteikti subsidijos ministerija sumoka avansu. Pusę tos sumos verslininkas gauna vos tik pateikęs galutinę darbų sąmatą. Likę pinigai atiduodami atlikus visus darbus. Visą reikalingą darbo vietai įsteigti įrangą, prekes ar paslaugas verslininkas privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas taisykles.
Pasirašyti sutartį su ministerija gali verslo plėtros planą turintis smulkusis ar vidutinis verslininkas, išskyrus tuos, kurie verčiasi valstybės neskatintina veikla. Tokių yra dvylika – nuo alkoholio gamybos iki azartinių lošimų organizavimo.
VUI projekto parama neteikiama ir ūkininkams. Valstybės tūkstančių gali tikėtis nebent tie, kurie turi ar ketina steigti gamybos įmonę. Kam skirti paramą, sprendžia Lietuvos darbo biržos komisija.
Durys užsitrenkė
Taip godžiai puolę prašyti biudžeto paramos savo verslui Panevėžio verslininkai šiemet vėl buvo palikti už durų. Nukritus nedarbo lygiui mieste iki žemesnio nei šalies vidurkis lygio VUI projekto vykdytojai buvo priversti pasitraukti iš Panevėžio.
Šiemet VUI projekte vėl galės dalyvauti tik Panevėžio rajono įmonės. Tokių atsirado penkios.
„Jau baigėsi 2008 metų VUI projektų priėmimas, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio DB direktoriaus pavaduotoja A.Biguzienė. – Sulaukėme 5 projektų, bendra iš valstybės prašoma subsidijų suma siekia 560 tūkstančių litų.“
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Bendrovė „Kriautė“ iš valstybės biudžeto gavo 338
tūkstančių litų subsidiją įmonei modernizuoti ir naujoms darbo vietoms sukurti.
Skydinių namų gamybos įmonės savininkas Zenonas Jansonas džiaugiasi, kad parama
per metus leis pagaminti 100 surenkamųjų namų.
