-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Infliacijos pikas, tikėtina, yra praeityje. Tą rodo ir sumažėjusios žaliavų kainos, ir dingusi įtampa tiekimo grandinėse, nebėra nei gabenimo pajėgumų, nei konteinerių trūkumo, nei uosto krovos darbų apribojimų, kuriuos matėme pastaruosius dvejus metus. Tai vienas iš geriausių rodiklių, kuris rodo, kodėl daugelis prekių turėtų atpigti arba bent jau nebebrangti“, – antradienį pristatydamas „Swedbank“ Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vis tik, anot jo, iki tol, kol kainų mažėjimą pajus galutinis vartotojas, dar užtruks.
„Kol žaliavų transportavimo, kitų veiksnių pigimas paliečia galutinius vartotojus, gali užtrukti ir pusmetį. Reiškia, kad centriniai bankai, žiūrėdami į vis dar aukštą infliaciją, didins palūkanų normas daugiau, nei to reikia“, – komentavo ekonomistas.
Kaip pastebi N. Mačiulis, rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanas pakels iki 3 proc., tačiau bankas palūkanų normas pakels iki 2,5 proc., o 2023 m. pabaigoje pradės jas mažinti.
„Prognozuojame, kad ECB nepasieks tokių aukštų palūkanų, sustos ties 2,5 proc. ir jau 2023 m. pradės mažinti palūkanas, nes tokio lygio palūkanos taip sparčiai pakilusios padarys ekonominės žalos. Tą žalą jau matome – euro zona jau yra recesijoje“, – tikino ekspertas.
Jis mano, kad ECB šią savaitę palūkanų normas padidins 75 baziniais punktais, o gruodį – dar 0,5 proc.
Banko prognozėmis, Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2022 m. sieks 2 proc, kitąmet nekis (bus 0 proc.), o 2024 m. sieks 2,1 proc. Paskutinėje apžvalgoje vasaros pabaigoje bankas numatė tokią pačią prognozę šiems ir ateinantiems metams, o 2024 m. sumažino 0,4 proc.
N. Mačiulis akcentavo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šiemet dar bus fiksuojamas BVP prieaugis, tačiau ekonomika jose augo tik pirmąjį metų pusmetį. Valstybių BVP vėl turėtų pradėti kilti kitų metų antroje pusėje, numato ekonomistas.
„Baltijos šalių ekonomikos vis dar auga, bet tas augimas vyko per pirmąjį metų pusmetį. Antrąjį metų pusmetį prognozuojame BVP susitraukimą, kuris tęsis iki kitų metų vidurio. Tuomet jau tikėtinas atsigavimas, dėl ko visas kitų metų rezultatas bus artimas nuliui. Panašiai kaip ir euro zonos ekonomika, kuri kitąmet turėtų nei augti, nei susitraukti“, – komentavo N. Mačiulis.
Tuo metu nedarbo lygis, „Swedbank“ skaičiavimais, šiemet sieks 5,6 proc., 2023 m. išaugs iki 6,6 proc., o dar po metų nukris iki 6 proc. N. Mačiulis aiškina, kad darbo rinkoje gera situacija išlieka visose Baltijos šalyse.
„Nedarbo lygis toliau mažėja, rugsėjo mėnesį Lietuvoje jis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius 15 metų. Darbo užmokesčio augimas neblėsta, realus darbo užmokestis įvertinus kainų pokyčius dabar Lietuvoje mažėja maždaug 6 proc. Prognozuojame, kad kitais metais ir kainų augimas, ir atlyginimų augimas bus labai panašus, tai reiškia, kad realus darbo užmokestis nesikeis, gyventojų perkamoji galia nedidės, bet ji ir nebemažės, kaip sumažėjo šiemet“, – pažymėjo ekonomistas .
„Bent kol kas neprognozuojame, kad bus nedarbo lygio šuolis, ir tai vienas iš svarbesnių rodiklių“, – pridūrė jis.
Vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas 2022 m. kils 12,6 proc., 2023 m. – 8,5 proc., 2024 – 6,6 proc., taip pat prognozuojama apžvalgoje.
Valdžios sektoriaus bendroji skola šiemet turėtų būti 37,4 proc. nuo BVP, po metų – 39,1 proc., o 2024 m. – 39,2 proc. nuo BVP.
Pasak „N. Mačiulio, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, kartu su daugeliu Europos Sąjungos valstybių, šią žiemą neišvengs recesijos, tačiau didelio ekonominio šoko neturėtų būti. Anot eksperto, Lietuvos gyventojų skola išlieka viena mažiausių visoje ES, teigiamą įtaką šalies ūkiui darys anticiklinė fiskalinė politika.
„Sandorių skaičius būsto rinkoje mažės, bent kai kuriuose rinkos segmentuose tikėtinas ir kainų sumažėjimas, tačiau griūtis išlieka mažai tikėtina. Vis tik reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas yra itin didelis, nemalonūs siurprizai galimi iš įvairių pusių“, – tikina ekonomistas.
„Swedbank“ vertinimu, nepaisant to, kad spalio pabaigoje gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 50 Eur/MWh (nuo 300 Eur/MWh piko vasarą), žemas kainų lygis yra laikinas, Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.
Pasak N. Mačiulio, nors beveik visos gamtinių dujų saugyklos Europoje yra užpildytos, spalį dujos dar nebuvo naudojamos pastatams šildyti, tad prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei žiema bus šalta.
„Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 eurų už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, − prognozuoja ekonomistas.
Eksperto teigimu, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau, nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau greičiausiai situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.
Naujausioje apžvalgoje „Swedbank“ sumažino 2023 m. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę iki 1,8 proc. Prognozuojama, kad kitąmet Vokietijos ekonomika trauksis 0,8 proc., Švedijos ir Jungtinės Karalystės – 1,1 proc. Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų BVP augs vos 0,2 proc., o visos euro zonos išliks nepasikeitęs.
N. Mačiulio teigimu, daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai. Anot eksperto, kai kuriose valstybėse jau krenta gyventojų vartojimas bei silpsta nekilnojamojo turto rinkos.
Vis tik, „Swebank“ vyr. ekonomistas laikosi pozicijos, kad ilgesnis ir gilesnis ekonomikos sąstingis kol kas išlieka mažai tikėtinas, o 2024 m. daugelio šalių ūkiai turėtų atsigauti.
ELTA inf.
