Trečiasis Nacionalinio diktanto konkursas Panevėžyje šiemet buvo neįprastas. Jį rašė kone perpus mažiau nei pernai mūsų rajono gyventojų ir gerokai daugiau miestiečių. Visi norintieji pasitikrinti raštingumą net netilpo Savivaldybės posėdžių salėje. Kai kam diktantą rašyti teko stovint, kai kam – sėdint už pravirų durų, o keletas į konkursą atvykusiųjų prieš pat 11 valandą buvo įleisti nenoromis ir pavėluotai. Popieriaus diktantui rašyti jiems nebeužteko.
Rašė stovėdami
Kad šiemet susirinks tiek daug norinčiųjų rašyti diktanto, už jį atsakinga miesto Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Baublienė prisipažino nesitikėjusi. Kadangi pernai rašyti, anot jos, susirinko mažiau žmonių nei buvo užsiregistravę ir antros tam paruoštos salės neprireikė, šiemet buvo tikėtasi, kad dalyviai irgi sutilps vienoje.
Rašyti diktanto, B.Baublienės tvirtinimu, šiemet užsiregistravo 60 panevėžiečių. Specialaus popieriaus ir vokų Vilniuje buvo skirta atsižvelgus į pernykštį dalyvių skaičių (58), todėl jo gauta ribotai. Kad sudarytų galimybę ir pavėlavusiems dalyviams rašyti diktantą, jo stebėtoja išdalijo dar 17 rezerve turėtų vokų bei popieriaus lapų.
Tačiau, kaip paaiškėjo, dalyvauti tradicija tampančioje pilietiškumo akcijoje šiemet Panevėžio savivaldybėje panoro daugiau kaip 77 žmonės. Dalis jų atvyko iš anksto neužsiregistravę. Nemažai buvo kituose miestuose studijuojančio ir gyvenančio jaunimo, sugrįžusio savaitgaliui pas tėvus ir raštingumą norėjusio pasitikrinti Panevėžyje. Dalyvių amžius svyravo maždaug nuo 20 iki 70 metų ir daugiau.
Nors kai kam diktantą rašyti teko stovint, kai kam – sėdint už pravirų posėdžių salės durų, rašiusieji nesiskundė. Tik tie, kurie į Savivaldybę buvo įleisti pavėluotai, piktinosi, jog ne visiems buvo sudarytos sąlygos dalyvauti konkurse, trūko informacijos dėl išankstinio registravimosi.
Tie, kurie nebegavo popieriaus rašyti, supykę išėjo namo, kiti – tiesiog paklausė diktanto ir pasižiūrėjo, kaip rašoma. Ypač apmaudu buvo dviem studentėms Ievai ir Aušrai, jos rašyti diktanto buvo užsiregistravusios, bet į Savivaldybę pateko jau po 11 val. Merginų manymu, organizatoriai turėjo perspėti dalyvius, kad reikia ateiti gerokai anksčiau. Jei būtų gavusios ant ko rašyti, kaip tikino studentės, jos tai būtų dar spėjusios padaryti ir sėdėdamos už durų.
Pasirodė lengvas
Pasibaigus konkursui, 23 metų vilnietė medicinos studentė Aida Valatkevičiūtė kalbėjo, jog diktantas jai pasirodė lengvas. Pernai ji sako dirbusi ir negalėjusi dalyvauti konkurse. Bet į jį vyko brolis. Šiemet mergina norėjo įrodyti broliui, kad pati diktantą gali parašyti geriau. Aida prisipažino suabejojusi tik dėl tiesioginės kalbos skyrybos.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė nacionalinį diktantą rašė trečią kartą. Anot jos, šiemet tekstas tikrai buvo nesunkus, todėl gal tik keletą klaidelių galėjo pati padaryti. Direktorė džiaugėsi, kad jau antrus metus diktantas buvo skaitomas ir gestų kalba, kuri jai prilygo gerai „špargalkei“. Neprigirdintieji vyresnio amžiaus moksleiviai namuose irgi buvo žadėję rašyti šiemet diktantą.
Lengvas tekstas pasirodė ir septyniasdešimtmetei Elenai Steponavičienei, šiek tiek dirbusiai pradinių klasių mokytoja, o paskui – vienos ligoninės administracijoje. Ji manė galėjusi nebent kokią skyrybos klaidelę padaryti.
72 metų Moniką Aušrinę Frankienę, buvusią medicinos felčerę, suglumino teksto dydis. Iš pradžių ne tik jai pasirodė, jog diktantas sunkiai tilps viename lape, tačiau pradėjus rašyti smulkiai, liko tuščios vietos.
Rajone – pustuštė salė
B.Baublienė teigė, jog šiųmetis diktantas, pagal Vytauto V.Landsbergio sukurtą tekstą „Senolio pranašystė“, palyginti su pernykščiu, buvo gerokai lengvesnis, bet iš esmės ne visai lengvas. Jis buvo parengtas panaudojus visas rašybos ir skyrybos taisykles.
Specialistė sako pastebėjusi, jog rašyti diktantą vieni žmonės ateina norėdami pasitikrinti raštingumą, kiti – tikėdamiesi tiesiog gerai praleisti laiką.
Plačiau skaitykite sausio 28 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Į Panevėžio savivaldybės posėdžių salę visi atvykusieji rašyti diktanto nesutilpo. Kai kas jį rašė už durų, kai kas nebegavo specialaus popieriaus.
