Netradicinės seksualinės orientacijos pasaulyje – triumfas. Europos žmogaus teisių teismas atvėrė jiems kelius į laimę – prancūzės lesbietės teismo spendimu, turi lygiai tokią pat teisę įsivaikinti mažylį, kaip ir tradicinė šeima. Nors teismas išsprendė tik vienos homoseksualios šeimos problemą, neabejojama, kad tėvystę bei motinystę sieks pajusti vis daugiau netradicinių šeimų. Pasak valdininkų, Lietuvos gėjai ir lesbietės kol kas pageidavimų įsivaikinti nepareiškė, tačiau seksualinių mažumų atstovai, nujausdami, jog sulauks neigiamo atsakymo, neslepia, jog tėčiais ir mamomis tampama apeinant įstatymus.
Reikia diskutuoti
Antradienį paskelbtas Strasbūro teismo sprendimas homoseksualiai prancūzų porai leisti turėti įvaikį tapo laipteliu į pergalę ilgoje kovoje už netradicinės seksualinės orientacijos asmenų lygias teises. Tačiau homoseksualumo neslepiantys lietuviai pripažįsta, kad mūsų šalyje apie tokį dalyką kol kas galima tik pasvajoti.
Įvaikinimo tarnybų atstovai ir vaiko teisių gynėjai tikina, kad faktas apie lytinę orientaciją įvaikinimo procese neturėtų būti trukdis, tačiau prasitaria, jog Lietuvoje visuomenė nepasirengusi į savo ratą priimti homoseksualią šeimą. Daugelis mano, kad vis dėlto vaikui geriau augti apsuptam tradicinės mamos ir tėčio meilės.
Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovės Europos žmogaus teisių teisme Elvyros Baltutytės teigimu, homoseksualių prancūzių skundą išnagrinėję Strasbūro teisėjai pripažino, kad draudimas asmeniui įsivaikinti vaiką vien dėl seksualinės orientacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Tačiau kiekviena nagrinėjama byla turi konkrečias aplinkybes, į jas atsižvelgus ir būna priimamas sprendimas. Nereikėtų teigti, kad dabar visi sprendimai analogiškose bylose bus palankūs ieškovams“, – sakė E.Baltutytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė Aušrinė Burneikienė patikino, kad toks sprendimas mūsų visuomenę privertė susimąstyti.
„Lietuvos jis niekuo neįpareigoja, tačiau tik įrodo, kad apie tokius dalykus reikia kalbėti. Laikas atmesti stereotipus, kad homoseksualas – nusikaltėlis pedofilas, ir imti diskutuoti“, – kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Homoseksualai nesikreipė
Vis dėlto Europos žmogaus teisių teismo sprendimo komentuoti nelinkę vaiko teisių gynėjai pripažino, kad kol kas Lietuvoje požiūris į homoseksualus nėra teigiamas, o jų auginamam vaikui kiltų itin daug problemų.
„Vaikas turi teisę augti pilnoje biologinėje šeimoje. Mūsų visuomenėje toks požiūris išliks dar ilgai. Žinoma, kad vaikas perima savo šeimos modelį, todėl natūralu, kad jis turi būti tradicinis“, – sakė Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Daiva Simonaitienė.
„Sekundės“ kalbinta vaiko teisų atstovė informavo, kad Panevėžyje dėl įsivaikinimo į tarnybą kol kas nesikreipė nė vienas viešai netradicinę seksualinę orientaciją pripažįstantis asmuo.
„Vertinti tik asmens seksualinės orientacijos negalime, turime išanalizuoti visas aplinkybes, apsvarstyti kiekvieną atvejį. Todėl sunku pasakyti, kaip būtų, jei į mus kreiptųsi homoseksualas. Atsakymą sužinosime tada, kai taip įvyks“, – kalbėjo D.Simonaitienė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktoriaus pareigas Dalios Lapėnienės, norintis įsivaikinti mažylį asmuo savo seksualinės orientacijos atskleisti neprivalo, tačiau įvaikinimo procese pirmenybę turi susituokusieji.
„Lietuvos įstatymai numato, kad teisę įvaikinti turi tik tam tinkamai pasirengę sutuoktiniai. Siekiama, kad vaikas pirmiausia galėtų augti ir būti auklėjamas visavertėje šeimoje – turėtų mamą ir tėtį. Lietuvoje homoseksualų santuokos nėra įteisintos, o vienas asmuo teismo leidimą įsivaikinti gali gauti tik išimtiniais atvejais. Išimtys gali būti daromos nagrinėjant konkrečią įvaikinimo bylą, kruopščiai išanalizavus padėtį“, – teigė D.Lapėnienė.
Pasak pašnekovės, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iki šiol nesulaukė nė vieno asmens, identifikavusio save kaip homoseksualo, prašymo dėl įvaikinimo, tačiau jeigu taip įvyktų, labiausiai būtų atsižvelgta į vaiko interesus.
Geriausia – tradicinė
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio A.Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius tvirtino nežinantis, ar vaikui geriau augti valstybės, ar homoseksualų globoje.
„Mano nuomonė – vaikui geriausia būtų tradicinėje šeimoje su mama ir tėčiu. Nemanau, kad būtina kalbėti apie tai, ar vaikui būtų gerai gyventi su homoseksualais. Pas mus kol kas tai yra tik filosofinis klausimas – tokių atvejų gali ir visai nebūti“, – sakė pašnekovas.
Tačiau savo seksualinės orientacijos neslepiantis Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko tvirtino esąs įsitikinęs, kad netradicinės seksualinės orientacijos neslepiantis asmuo Lietuvoje leidimo įsivaikinti tikrai nesulauktų, bet šis procesas vyksta ir jo sustabdyti neįmanoma.
„Žinau vieną atvejį, kai lietuvio ir kanadiečio homoseksualų pora vaiką iš Lietuvos įsivaikino netiesiogiai – visi dokumentai oficialiai buvo sutvarkyti kanadiečio tėvų vardu, o mažylis iškeliavo į homoseksualų šeimą ir ten laimingai auga. Mūsų šalyje homoseksualumo neslepiantis asmuo kol kas neturi jokių galimybių įsivaikinti. O tokių, kurie savo seksualinę orientaciją slepia ir augindami vaikus gyvena sunkų dvigubą „partizaninį“ gyvenimą, manau, tikrai yra – tik statistikos jau niekas nesužinos“, – kalbėjo Gėjų lygos prezidentas.
Cirko nekrėstų
V.Simonko teigė, kad Strasbūro teisėjus už sprendimą lesbietėms leisti įsivaikinti galima tik pasveikinti.
„Tai labai svarbu už pilietines teises kovojantiems homoseksualams. Vadinasi, jeigu tokia byla būtų iškelta prieš Lietuvą, būtų daug šansų laimėti. Žinoma, mūsų visuomenėje tam pasiryžęs asmuo turėtų būti tikras drąsuolis, bet mes jį tikrai palaikytume“, – tikino pašnekovas.
Pats Gėjų lygos prezidentas teigė šiam žingsniui ryžtųsi tik tuomet, jei būtų tikras, kad tai geriausia vaikui.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į homoseksualizmą. Valstybė nepakankamai kovoja su homofobija, todėl homoseksualų auginamam vaikui būtų labai sunku. Kadangi savo seksualinę orientaciją pripažįstu viešai, norėdamas įsivaikinti jos nuslėpti nebegalėčiau, tačiau įsitikinęs, kad mano rūpestis vaikui yra reikalingas ir naudingas, ryžčiausi ir iki Strasbūro eiti. Vien tam, kad įrodyčiau kažkokią teisybę, cirko nekrėsčiau. Niekas manęs neįtikins, kad vaikui augti globos namuose yra geriau nei su dviem jį mylinčiais asmenimis“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak V.Simonko, Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad tėvų seksualinė orientacija vaiko vystymuisi jokios įtakos neturi, todėl netolerancija homoseksualioms šeimoms nėra teisinga.
„Mitas, kad tada vaikas tampa homoseksualu. Tai ką patartumėt daryti pagimdžiusiai lesbietei? Ar vaiką reikia iš jos atimti? Tokia griežta nuostata tikrai nereikalinga“, – kalbėjo Gėjų lygos prezidentas.
Justė BRIEDYTĖ
V.Simonko nuotr. Lietuvos gėjų lygos prezidentas
V.Simonko tvirtino, kad Lietuvoje norintys įsivaikinti vaiką homoseksualai savo
netradicinę orientaciją privalo slėpti.
