Gaisrų sumažėjo
2007-ųjų darbo rezultatus įvertinę ugniagesiai gelbėtojai konstatavo, kad metai, palyginti su penkeriais pastaraisiais, buvo ne tokie įtempti. Pasak Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko Viliaus Grigaliūno, gaisrų kilo net 41,29 procento mažiau nei 2006-aisiais. „Praėję metai buvo palankūs ir neperkrauti, išskyrus patį skaudžiausią atvejį – gaisrą Naujamiesčio bažnyčioje. Tai buvo išskirtinis įvykis“, – teigė pareigūnas.
Panevėžio PGT viršininkas informavo, kad pernai pagalbos šauksmo signalo sulaukta 1232 kartus: iš jų – 839 kartus į gaisrus ir 393 – į kitus gelbėjimo darbus. Mieste kilę gaisrai nusinešė dviejų žmonių gyvybes, šeši asmenys patyrė traumas. Rajone ugnyje žuvo 14 gyventojų, trys buvo traumuoti.
„Didžiausias krūvis buvo vasarą, kai pradėdavo deginti žolę, užsidegdavo durpynai. Tačiau ši nebuvo sausringa, todėl gaisrų itin sumažėjo. Pavyzdžiui, 2002-ųjų vasara buvo labai sausa, darbo buvo labai daug. Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, rūkant, krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai“, – paaiškino V.Grigaliūnas.
Atvirose teritorijose kilo daugiausia gaisrų – 204. 125 kartus ugnis įsiplieskė gyvenamosiose patalpose, 64 – transporto priemonėse, 49 – pagalbinio ūkio paskirties patalpose. Per metus liepsna sunaikino 28 statinius, 16 transporto priemonių, 782 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto. Ugniagesiams nuo mirties pavyko išgelbėti 20 žmonių.
Gesinti – pareiga
Vis dėlto V.Grigaliūnas pripažino, kad gyventojai turėtų patys imtis iniciatyvos kovojant su ugnimi, ypač kai liepsnoja šiukšlės konteineriuose ar šiukšlių šachtos daugiabučiuose.
„Dažnai sulaukiame pranešimų apie degančius šiukšlių konteinerius. Pagrindinė priežastis – eidamas pro šalį neatsargus žmogus įmeta smilkstančią nuorūką. Atvykstame ir matome, kad degančią šiukšlių dėžę galima užgesinti vandens litru. Daug mažesnė žala būtų, jei gyventojai nepamirštų savo pareigos matant gaisrą patiems imtis gesinimo priemonių. Už abejingumą mes galime ir nubausti – ne todėl, kad mus iškvietė, bet kad patys negesina, nes tai yra kiekvieno pareiga. Už šį pažeidimą numatyta 25 litų bauda“, – kalbėjo pašnekovas.
Panaši situacija yra ir liepsnai kilus šiukšlių šachtose, laiptinėse, rūsiuose. „Tvarka daugiabučiuose turėtų pasirūpinti bendrijos atstovai ar už tai atsakingos įmonės, bet daug kur taip nėra. Susirūpinimą kelia penkiaaukščiuose ir didesniuose namuose nereikalingais daiktais, šiukšlėmis užgriozdinti evakuacijos išėjimai. Per savaitę sulaukiame 3-5 iškvietimų dėl kilusių gaisrų daugiabučių rūsiuose, šachtose. Gyventojai patys gesinti nenori, tad kviečia ugniagesius“, – tikino V.Grigaliūnas.
Gelbėtojų trūksta
Kaip ir dauguma valstybinių įstaigų, taip ir Panevėžio PGT negali pasigirti darbuotojų pertekliumi. „Jų labai trūksta, ypač viduriniosios grandies pareigūnų. Jiems tenka dirbti kasdien, jie turi turėti atitinkamą išsilavinimą, o už darbą gaunamas atlygis nėra didelis. Tikimės, kad nuo šių metų padidėjus algoms, sulauksime daugiau norinčiųjų tapti ugniagesiais. Neturintis patirties gelbėtojas, atskaičiavus mokesčius, gauna 1200 litų, o turintysis stažą, kvalifikaciją – ir per 2000 litų. Labai daug norinčiųjų „atsijoja“ medicininė komisija – iš dešimties kokie du telieka. Ateiti dirbti ugniagesiu gali tik tas, kuris turi bent vidurinį išsilavinimą, per aštuonias savaites mokykloje jis įgyja ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją“, – teigė V.Grigaliūnas.
Pasiteiravus apie statutinius ir nestatutinius darbuotojus, Panevėžio PGT viršininkas patikino, kad skiriasi jiems užtikrinamos socialinės garantijos.
„Mūsų struktūroje yra dvi ugniagesių komandos, kuriose dirba statutiniai darbuotojai, ir Ramygalos komanda, kurioje gelbėtojai dirba pagal darbo sutartis. Jų atlyginimai maždaug vienodi. Skiriasi nestatutinių darbuotojų, dirbančių Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, alga, bet jie mums nėra pavaldūs: atlyginimą tiems ugniagesiams nustato rajono Taryba. Tačiau Panevėžio PGT statutiniai darbuotojai po dvidešimties metų stažo įgyja pareigūno senatvės pensiją, o nestatutiniai – ne“, – paaiškino pareigūnas.
Statyboms prieštaraus
Praėjusiais metais Naujamiesčio bažnyčioje kilęs gaisras atskleidė gelbėjimo tarnybos bėdą – ugniagesiai neturi technikos, galinčios ugnį numalšinti aukštesniuose nei 30 metrų dydžio pastatuose.
„Gaisrinių mašinų turime pakankamai, tačiau kopėčios gali pasiekti iki 30 metrų aukščio pastatą, t. y. devynaukštį namą. Panevėžyje yra ir didesnių statinių, miestas plečiasi, planuojama statyti net šešiolikos aukštų namus. Jeigu nesame pajėgūs užtikrinti žmonių saugumo, įstatymai mums leidžia prieštarauti tokioms statyboms, todėl taip ir darysime“, – sakė Panevėžio PGT vadovas.
V.Grigaliūno teigimu, pinigų įsigyti apie tris milijonus kainuojančiam keltuvui nėra. Tokius du nusipirko Vilniaus ugniagesiai, bet jiems pagelbėjo miesto Savivaldybė.
„Kiek žinau, mūsų Savivaldybė skirti reikalingai moderniai naujai įrangai lėšų neplanuoja“, – tvirtino pašnekovas.
Tačiau Panevėžio PGT viršininkas patikino, kad ugniagesiai visuomet daro viską, ką gali. „Įprasta, kad kone po kiekvieno gaisro sulaukiame gyventojų priekaištų – tai ilgai važiavome, tai be vandens atvykome, tai kiauros žarnos. Tokiems priekaištautojams parodome informaciją, kada buvo paskambinta, kada atvykome. Galiu pasakyti, kad automobiliai visuomet būna užpildyti vandeniu, deja, visos jūros atsivežti negalime. Gal žmonės nesupranta, kad 3000 litrų vandens vežantis automobilis, prijungus du vandens švirkštus, ištuštėja per tris minutes, todėl tuoj pat reikia ieškoti kito vandens šaltinio“, – kalbėjo V.Grigaliūnas.
Pasak pareigūno, dažniausiai gelbėtojus puola kaltinti tie, kurie patys sukėlė gaisrą, bet yra nemažai atsakingą ugniagesių darbą vertinančių žmonių.
Baisiausia – avarijose
„Sekundės“ kalbintas V.Grigaliūnas pripažino, kad skaudi tema – psichologinė pagalba ugniagesiams gelbėtojams. „Deja, psichologo neturim. Nėra ir jokių sutarčių su medicinos įstaigomis. Psichologinę įtampą patyrusio gelbėtojo sveikata lieka jo paties reikalas. Valstybė davė šalmą, batus, automobilį ir atlyginimą – o kaip gelbėtojas jaučiasi, niekam nerūpi. Kol kas nesu išgirdęs atsisakymo vykti į nelaimės vietą, bet suprantama, kad mūsų darbas yra labai įtemptas“, – kalbėjo pareigūnas.
Anot pašnekovo, dažniau ugniagesiams baisiau vykti į avarijos vietą nei į gaisravietę – neretai iš sumaitotų automobilių tenka traukti žmogaus kūno dalis. Kaip vieną iš nemaloniausių darbų pareigūnas įvardino ir narų pareigas.
„Vandenyje naras su skenduoliu lieka vienas – jį tenka apglėbti, ištraukti. Ypač baisu, kai reikia matyti nukentėjusius vaikus. Žinoma, kad po tokių operacijų pasekmės lieka, tačiau gelbėtojai stengiasi atsigauti per tris laisvas dienas“, – tvirtino Panevėžio PGT viršininkas. Prognozuoti, kokie bus šie metai, jis nedrįso, bet teigė norintis paprašyti gyventojų, kad jie būtų atsargesni keliuose, kad saugotų ir savo, ir kitų gyvybes.
Pernai gelbėtojams specialia įranga iš sumaitotų automobilių teko išlaisvinti 27 žmones ir ištraukti 12 žuvusiųjų. Per 26 gelbėjimo operacijas vandenyje 13 kartų buvo ieškota skenduolių, išgelbėtas vienas nepilnametis. Už 2007-aisiais išgelbėtą gyvybę ugniagesiams dėkingi 30 gyventojų.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V.Grigaliūnas teigė, kad pernai gaisrų kilo mažiau nei per pastaruosius penketą metų. Pats skaudžiausias – Naujamiesčio bažnyčią nusiaubęs gaisras.
