Gražiuoju nesusitarė
Ramiojoje gatvėje gyvenantis Vincas Dvarionis ramybe negali pasigirti. Jam tenka bylinėtis su kaimynu – ginčas dėl 140 litų virto nesibaigiančia teismų karusele. Po teismus vaikščiojantis garbaus amžiaus V.Dvarionis sulaukė nenumatytos atomazgos – teismas ne tik išteisino terorizavimu kaltinamą kaimyną Rimą Židonį, bet ir priteisė padengti V.Dvarioniui bylinėjimosi išlaidas.
Per aštuoniasdešimtmetį perkopęs panevėžietis „Sekundei“ pasakojo, kad konfliktai su gretimame name gyvenančiu R.Židoniu prasidėjo 2005-ųjų lapkritį.
Tuomet V.Dvarionis paprašęs kaimyno, kad
šis krovininiu autobusiuku į Varėną nuvežtų paminklą. „Židonis už paslaugą
užsiprašė 200 litų. Nežinodamas kainų, sutikau, – „Sekundei“ pasakojo
V.Dvarionis. – 140 litų jis pareikalavo iš anksto, aš sutikau. Tą pačią dieną
atėjusi dukra paprotino, kad galima rasti žmogų, kuris nuveš už 120 litų. Tuomet
pasakiau kaimynui, kad su juo važiuoti man per brangu, ir paprašiau, kad
grąžintų pinigus, tačiau jų nebeatgavau.“
Tada V.Dvarionis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, teismas nusprendė, kad pinigus R.Židonis privalo grąžinti.
„Po teismo ir prasidėjo mano terorizavimas. Jau kitą dieną kaimynas mane užpuolė Smėlynės gatvėje, grasino susidoroti, griežė dantimis, sakė, kad dabar man galas, – guodėsi buvęs laisvės kovų dalyvis. – Tokie išpuoliai kartojosi, viską turiu pasižymėjęs savo kalendoriuje. Kai R.Židonis dirbdavo prie savo namų, negalėdavau pro šalį praeiti, vis grasindavo. Ir teismo priteistus pinigus teko atsiimti su antstoliais. Židonis pyksta, jis pavogė 2,7 aro mano žemės ir lentų.“
Teisybės nerado
2007 metų gegužę V.Dvarionis kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą ir pareiškė 3000 litų neturtinės žalos ieškinį dėl prarastos ramybės ir sveikatos. Tikėjęsis, kad kaimynas bus griežtai nubaustas, senolis liko it musę kandęs: teisėja nusprendė, kad V.Dvarionio ieškinys nepagrįstas, o bausti R.Židonį nėra jokio pagrindo. Maža to, visi į teismą kviestieji liudininkai parodymus davė R.Židonio naudai, o teisybės ieškantį V.Dvarionį apibūdino kaip neramų, konfliktuoti linkusį žmogų. Tokias pat išvadas pateikė ir Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs V.Dvarionio apeliacinį ieškinį. Be to, teismo sprendimu, V.Dvarionis turi sumokėti R.Židoniui 750 litų bylinėjimosi išlaidų.
„Esu senas, neprigirdžiu, todėl teisme man sunku. Teisėjai priima šališkus sprendimus, baisu, kokia jų moralė. Mano liudininkų parodymus atmeta, – piktinosi V.Dvarionis. – Buvau laisvės kovų dalyvis, tokias kančias iškentėjau, o dabar štai ko sulaukiau.“
Bylinėtis mėgsta
Apie konfliktą su kaimynu paklaustas R.Židonis tikino, kad tąsymasis po teismus visada buvęs V.Dvarionio pomėgis, o jis nesantis vienintelis, su kuriuo kaimynas santykius taip aiškinasi. Konfliktą dėl negrąžintų pinigų R.Židonis apibūdina kiek kitaip.
„Kai Dvarionis paprašė nuvežti į Varėną ir už tai pažadėjo įpilti kuro ir dar duoti 20 litų, pamaniau, kad velniai nematė, žmogus senas, kaimynas, reikia padėti, – prisiminė R.Židonis. – Į mašiną įkėlėm paminklą, vakare nuvažiavom į degalinę, Dvarionis pats užpylė kuro, pasiėmė kvitą. Apie dvyliktą nakties beldžia į langą ir sako nebevažiuosiantis. Kadangi buvau atsiprašęs iš darbo ir už tai sumokėjęs už mane dirbusiam žmogui, supykau. Iškėliau paminklą ir pasiunčiau kaimyną „ant trijų raidžių“. Kai paprašė pinigų, pasakiau, kad atiduosiu, kai parduosiu grūdus. Bet Dvarionis to nelaukė ir padavė teisman. Kai priteisė, nuėjau į paštą padaryti perlaidos, bet Dvarionis buvo greitesnis ir kreipėsi į antstolius.“
Kaimyno kaltinimai apie stumdymus ir grasinimus R.Židoniui tik juoką kelia.
„Kažin kaip turėtų atrodyti, jei imčiau seną žmogų viduryje gatvės stumdyti, – kaimyno išmone stebėjosi R.Židonis. – Jau buvo penki teismai, o kiek kartų jis parašė pareiškimus policijai, net nesuskaičiuočiau. Per gyvenimą policijoje nebuvau buvęs, o dabar, žiūrėk, kiek pabuvus ir vėl kviečia. Penkiasdešimt metų čia gyvenu, nė su vienu kaimynu neteko susipykti, o dabar po teismus reikia vaikščioti.“
Kad Ramiosios gatvės gale gyvenantis kaimynas pats ieško ko nepametęs, „Sekundei“ pasakojo ir kalbinti žmonės. Su R.Židoniu jie jokių pykčių sakė niekad neturėję, o štai pamatę ateinantį V.Dvarionį stengiasi nesutikti jo akis į akį.
Policijai pažįstamas
Išgirdęs, kad norima pasiteirauti apie Ramiojoje gatvėje vykstančius neramumus, 1-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Romualdas Inčiūra iškart suprato, kad bus kalbama apie V.Dvarionį.
„Situaciją inspektoriai žino mintinai, deja, kai pykstamasi dėl niekų, padėti niekuo ir negalime, – sakė pareigūnas. – Tokių atvejų, kai policija turi gaišti laiką dėl ne vietoje krintančių obuolių ar linkstančių medžių šakų, yra daug. Geriausia išeitis tokiais atvejais, kai vienas iš kaimynų išsikelia gyventi kitur. Tada inspektoriai lengviau atsikvepia. O Dvarioniui atsakymą duosim tokį patį – byla atiduota nagrinėti teismui.“
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Garbaus amžiaus V.Dvarionis savo
teisybės nesurado ir teismuose.
