Iškeičia biurą į
vagoną
Besiraizgantis vaizdingomis Aukštaitijos vietovėmis siaurų vėžių geležinkelis tampa ne tik turizmo ir laisvalaikio keliu, bet ir tuo, kuriuo keliaujant sudaromi verslo sandoriai.
Traukinys, vadinamas siauruku, turi laikinąjį ir egzotišką biurą, kuriame rankomis sukerta ir verslo planus suderina investuotojai, užsakovai su rangovais arba prekybos partneriai.
„Pastaruoju metu užsakomieji reisai – sparčiausiai populiarėjanti mūsų paslauga. Ypač ja susidomėjo verslo pasaulis, – „Verslo vartams“ sakė viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Gintaras Kerbedis. – Verslininkai užsako keliones tik pirmosios klasės vagonais ir dar pageidauja daug papildomų paslaugų – gyvos muzikos, iškilmingų pietų ar vakarienės, vyno degustacijos.“
Kelionės metu ar stotelėse, pavyzdžiui, Troškūnų vienuolyne, pasak pašnekovo, verslininkai sudaro ateities prekybos sandorius ar pasirašo kitokias sutartis.
„Pastebime, kad tampa populiaru dovanoti egzotišką kelionę siauruku savo verslo partneriams. Rangovai palepina subrangovus, pardavėjai – pirkėjus, – tvirtina G.Kerbedis. – Vienas iš karščiausių verslininkų kelionių sezonų yra žiemos metas. Manau, kad verslas „atrado“ siauruką ir įvertino jo unikalumą.“
Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pagal kultūros paveldo pritaikymo turizmo reikmėms programą iš ES struktūrinių fondų gaus 6 milijonus litų. Pinigai būtų skirti tvarkyti patį geležinkelį ir infrastruktūrą. Investicijos labai praplėstų siauruko rinką.
Ateityje planuojama ne tik teikti verslininkams paslaugas, bet ir bandyti privilioti jų investicijas.
„Įvairūs meno kolektyvai, muzikantai ir aktoriai bendradarbiauja su mumis ir už savo paslaugas gauną atlygį. Perkame mes ir viešojo maitinimo įstaigų paslaugas, tačiau manau, kad ateityje verslininkai labiau išnaudos siauruko galimybes uždirbti pinigus, – įsitikinęs G.Kerbedis. – Neabejoju, kad kada nors šalia siaurojo geležinkelio pradės dygti paslaugų įmonės – pirčių kompleksai, kavinės ir kitas turistų mėgstamas paslaugas parduodančios įmonės. Toks bendradarbiavimas verslui garantuoja rinką, ir tai kada nors bus įvertinta.“
Kelionė skrybėlių
traukiniu
Turizmo rinka, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, reikalauja vis daugiau įvairovės, nes turistai nori išskirtinių pojūčių.
„Siaurukas unikalus, todėl ši pramoga jau „ant bangos“, o ji pati vis didės“, – neabejoja G.Kerbedis.
Užsakomasis reisas kainuoja nuo 500 iki 2200 litų už vieną 24–30 sėdimų vietų vagoną. Kainos priklauso nuo pasirinkto maršruto.
Be jau minėtų užsakomųjų reisų, viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ rengia ypatingas šventines keliones.
„Jos pačios populiariausios. Neretai šioms kelionėms sudarome traukinį iš visų dvylikos turimų keleivinių vagonų. Šventinės kelionės, rengiamos tam tikromis progomis, kupinos meninių programų, atrakcijų ir siurprizų“, – pasakoja G.Kerbedis.
„Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, Velykų ir Atvelykio kelionės, ypatingos kelionės į pasakų šalį, Antaninių traukinys, Jonų traukinys, Karaliaus Mindaugo šventė, Skrybėlių paradas, Alaus traukinys – bobų vasaros sutiktuvės – tai tik dalis teminių kelionių siauruku. Bilieto kaina nuo 20 iki 30 litų.
Dairėsi metalo supirkėjų
Šiek tiek daugiau nei prieš dešimt metų siauruko ateitis buvo labai miglota. Nedaug trūko, kad tuomečiai jo savininkai – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – būtų priėmę sprendimą parduoti paveldą metalo supirkėjams.
1996 metais kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą ir jam suteiktas kultūros paveldo statusas. 2001 metais buvo įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. 2005-aisiais Vyriausybė, saugodama įstaigą nuo galimo finansinio bankroto, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio veiklai finansuoti skyrė 120 tūkstančių litų subsidiją.
Nuo 2006 metų Vyriausybė pradėjo finansuoti Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį pagal valstybės biudžeto asignavimų programą ir asignavimų valdytoju paskyrė Panevėžio apskrities viršininką.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. iš „Sek.“ arch. Siaurukas tampa viena
iš mėgstamiausių krašto pramogų – aukštaičiai švenčia kelionėje gimtadienius,
sveikina sugrįžusį pavasarį ar Jonus, važiuoja sutikti bobų
vasaros.
