Pražudė klaida
Žmogus-paukštis, metęs iššūkį dangui, žuvo dėl apmaudžios pilotavimo klaidos. Tokią vienintelę versiją iškėlė Vytauto Lapėno tragiškos žūties aplinkybes tirianti komisija.
„Malūnsparnis ELA – specifinis orlaivis, pusiau lėktuvas, pusiau sraigtasparnis. Prie jo reikia įprasti. V.Lapėnas – patyręs pilotas, tačiau nebuvo sraigtasparnininkas. Šį kartą jam pritrūko patirties įvertinti neigiamas pasekmes. Yra orlaivių, atleidžiančių pilotavimo klaidas, ir yra neatleidžiančių. ELA malūnsparnis buvo iš pastarųjų. Tai eksperimentinis orlaivis, gamintojas jam netgi neduoda skrydžių saugos garantijos – visa atsakomybė tenka pilotui“, – „Sekundei“ teigė komisijos pirmininkas, Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Kęstutis Povilionis.
Kad Europos akrobatinio skraidymo
čempiono, Ispanijos rinktinės trenerio, padangių virtuozo, aviacijos legenda
vadinamo V.Lapėno mirties priežastimi galėjo tapti per trumpa pažintis su
neseniai įsigytu skraidymo aparatu, mano ir Panevėžio aeroklubo viršininkas
Bronius Zaronskis.
„Lėktuvas – ne mašina. Net į ją įsėdus ne visada smagu vairuoti. O čia – visiškai naujos konstrukcijos aparatas, nepanašus į kitus orlaivius. Reikia laiko perprasti jo subtilybes ir prie jo priprasti“, – įsitikinęs B.Zaronskis.
Anot jo, V.Lapėnas mirtinais spąstais tapusiu naujuoju malūnsparniu tebuvo skraidęs gal tik apie 20 valandų.
Praėjusį penktadienį Panevėžio aeroklube 50-metį paminėjęs V.Lapėnas šeštadienį turėjo išskristi į Maskvą, iš ten – į Madridą. Sugrįžti į Lietuvą pilotas ketino vasario pradžioje ir tik trims dienoms. Toliau jo laukė kelionė į Kazachstaną verslo reikalais. Padangių virtuozas kartu su kolega Panevėžio aeroklubo nariu, lakūnu Aurimu Bezaru ketino lengvojo tipo malūnsparnį garsinti ir gamintojams atstovauti ne tik Lietuvoje.
Kas sumaišė V.Lapėno planus ir sulaikė jį Lietuvoje, B.Zaronskiui nežinoma.
Sumenko per akimirką
Nors V.Lapėnas ir B.Zaronskis – kraštiečiai, kilę iš Pasvalio rajono, netgi mokęsi toje pačioje mokykloje, tačiau tarp aviacijos pasaulio žvaigždės ir Panevėžio aeroklubo viršininko artima pažintis užsimezgė jau po 1989-ųjų.
Tuomet po tragedija vos nesibaigusios avarijos, kai V.Lapėno pilotuojamas JAK-55 smigo į šalia Kyviškių aerodromo esantį miškelį, atsigavęs pilotas pradėjo lankytis Panevėžio aeroklube.
Kairės kojos ir kairės rankos pirštų netekusiam pilotui klubo nariai dargi padėjo pertvarkyti mašiną, kad ši taptų tinkama vairuoti neįgaliajam.
Anot aeroklubo viršininko, V.Lapėnas buvo asmenybė, patraukianti paprastumu, pedagoginiais sugebėjimais. Pasaulyje pripažintas aviacijos asas buvo savo krašto patriotas. Su didžiuliu entuziazmu jis planavo vasarą aviacijos šventę Pasvalio rajono Medinių kaime.
Pasak B.Zaronskio, netekus tokio žmogaus, gyvenimas pasikeis daugeliui aviatorių.
„Toks jausmas, kad per akimirką mūsų klubas sumenko. Jo tarptautiniai ryšiai, jo entuziazmas mums labai daug padėjo. Jis atsiveždavo į Stetiškius skraidyti ispanus, portugalus, italus. Jis pats buvo traukos centras“, – apie žuvusį kolegą kalbėjo Panevėžio aeroklubo viršininkas.
Pasaulyje buvo
vienintelis
Užteko akimirkos, kad atramos netektų ne tik Panevėžio, bet ir pasaulio akrobatinio skraidymo meistrai. V.Lapėnas buvo ašis, aplink kurią sukosi aviacijos pasaulis.
Jis – vienintelis pasaulyje, peržengęs žmogaus galimybių ribas, po kraupios nelaimės tapęs neįgaliu sugebėjęs grįžti į didįjį sportą.
„Unikalus atvejis, kai žmogus, neturintis kairės kojos, kairės rankos pirštų pilotuoja aukščiausios klasės lėktuvą SU-29 ir dar dalyvauja pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatuose. Tam reikia didžiulio užsispyrimo. Tas žmogus gyveno aviacija“, – kalbėjo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis.
Kai 2001-aisiais pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Ispanijoje, į kurias susirinko stipriausi pasaulio lakūnai, iš 59 pilotų V.Lapėnas užėmė 15-ą vietą, Tarptautinė aeronautikos federacija lietuvį pilotą apdovanojo krištoliniu sfinksu – neįtikėtino prisikėlimo simboliu.
Pasak A.Žentelio, negalima nesižavėti V.Lapėno pedagoginiais sugebėjimais.
„Jis mokėjo motyvuoti savo mokinius, kad šie siektų daugiau. Net ir prastai skrendančiojo nekritikuodavo ir nesmukdydavo, o padėdavo kilti ir tobulėti“, – A.Žentelis kalbėjo apie daugiau nei dešimtmetį Ispanijos rinktinę treniravusį kolegą.
Pasak federacijos prezidento, V.Lapėnas degė entuziazmu garsinti ir propaguoti sraigtasparnio ir lėktuvo hibridą. Žuvusį pilotą pagrįstai galima vadinti šių Ispanijoje paplitusių orlaivių pradininku Lietuvoje. Pasak A.Žentelio, mūsų šalis tėra turėjusi vienintelį tokį orlaivį dar apie 1930-uosius.
„Tarpukarį buvo galvojama, kad jie labai geri orlaiviai, bet vystantis aviacijai liko pamiršti. Šie lėktuvėliai nėra iki galo ištyrinėti, mažai išvystyti“, – mano A.Žentelis.
Nespėjo perspėti
Nelaimės dieną atvykstančio V.Lapėno laukė šiuo metu ligoninėje besigydantis buvęs jo treneris Leonas Jocys, piloto šiek tiek su ironijos gaidele, tačiau švelniai vadintas mokytoju. Ilgą laiką buvęs Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės treneriu, V.Lapėną mokęs pilotavimo paslapčių, V.Jocys savo mokinį ketino perspėti skraidyti atsargiau.
„Tai buvo svarbiausia, ką norėjau jam pasakyti. Atrodo, nespėjau jam įdiegti bailumo – lakūnui labai reikalingos savybės. Jis buvo per drąsus“, – kalbėjo buvęs treneris.
Šiuos vyrus siejo ne tik aviacija – kaimynystėje netoli Kyviškių aerodromo kelerius metus gyvenę pilotai draugavo šeimomis.
„Jis buvo nuostabus žmogus“, – V.Lapėną prisiminė medikų apsuptyje netektį išgyvenantis treneris.
Kartu su V.Lapėnu Lietuvos ir tuometės Tarybų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės nariu buvęs Rolandas Paksas apie žuvusį kolegą kalbėjo: jis skraidė kaip dievas.
„Labai mažai tokių kaip jis lakūnų. Vieni tiksliai atlieka programą, kiti ypač gerai pilotuoja, o V.Lapėnas turėjo Dievo dovaną – kiekvienas jo skrydis tiesiog skambėdavo“, – „Sekundei“ tvirtino R.Paksas.
Tačiau, anot jo, net toks didžiavyris buvo stebėtinai kuklus.
„Kuklumas – karalių mandagumas. V.Lapėnas buvo karališkas. Jam absoliučiai nebūdingas pasipūtimas, nosies užrietimas“, – pasakojo lakūnas.
Plačiau skaitykite sausio 16 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.Su entuziazmu trykštančiu V.Lapėnu prieš tragediją bendravusiems draugams ir kolegoms sunku patikėti, kad unikalaus žmogaus, aviacijos pasaulio legendos nebėra tarp gyvųjų.
