Vagysčių mažėja
Pastarųjų metų statistiką peržiūrėję pareigūnai tikina, kad vagysčių iš butų mieste mažėja. Dėl šių pokyčių nuopelnus policija pasirengusi dalintis su gyventojais. Panevėžiečiai pagaliau įsisąmonina, kad ne tik turi saugoti savo turtą, bet ir žvilgtelėti į kaimyno kiemą, kai šis, namus palikęs Dievo valiai, ramiai svečiuojasi pas gimines ar atostogauja.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Venskevičius informavo, kad 2006 m. mieste buvo apvogti 387 butai, o pernai – 245.
„Žinoma, moksliškai įrodyta, kad nusikalstamumo kreivę reikėtų tikrinti peržvelgiant pastarųjų penkerių metų statistiką. Tačiau galima teigti, kad rezultatai džiugina. Buvo laikas, kai per metus apvogdavo daugiau nei 600 butų, kaip atsitiko 2004-aisiais. Bet jau nuo tų metų akivaizdu, kad butų vagysčių mažėja“, – tvirtino pareigūnas.
Prevencijos poskyrio viršininko teigimu, įrodyta, kad policija tam turi įtakos tik apie 15 procentų, todėl dalį garbės sėkmingai kovojant su mėgstančiaisiais pasipelnyti iš svetimo turto E.Venskevičius perdavė patiems panevėžiečiams.
„Didžiausi nuopelnai – policijos rėmėjų, visuomenininkų, aktyvių gyventojų, kuriems nėra nusispjaut į tai, kas dedasi aplinkui, kurie nelieka abejingi, jei daromas nusikaltimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Turi būti „gyvas“
E.Venskevičiaus įsitikinimu, geriausi rezultatai pasiekiami, kai policija sėkmingai bendradarbiauja su pačiais gyventojais ir vieni kitais pasitiki. „Blogiausia, kai žmonės mano, kad jų turtą apsaugos policininkai. Tačiau mes visur būti negalime. Policijos pareiga – greitai atvykti į įvykio vietą ir nusikaltimą išaiškinti. Todėl visuomet pabrėžiu, kad turtą turi saugoti pats savininkas“, – teigė pašnekovas.
Pareigūno tvirtinimu, tokiais tikslais jau nuo 2002-ųjų buvo organizuota visame pasaulyje labai išpopuliarėjusi akcija „Saugi kaimynystė“. Šalia gyvenančio žmogaus pagalba – viena iš efektyviausių priemonių būstams, kiemuose paliktiems automobiliams apsaugoti.
„Šią akciją mes ir šiauliečiai vykdyti pradėjome vieni iš pirmųjų. Pas gyventojus lankosi apylinkių inspektoriai, pataria, kaip apsaugoti nuo vagių, ką daryti išvydus įtartiną asmenį ir daromą nusikaltimą, išdalina informacinius lankstinukus, literatūrą“, – pasakojo Prevencijos poskyrio viršininkas.
E.Venskevičiaus teigimu, svarbiausia, kad namas būtų „gyvas“, o ne pasyvus ir abejingas. „Sutariame su bendrijų pirmininkais, sudarome saugios kaimynystės gyventojų grupes – prikalbinam, kad namuose dažniausiai būnantys žmonės taptų „akimis“ ir nuolat stebėtų aplinką“, – sakė pašnekovas.
Braunasi į tuščius namus
Nuo 2002-ųjų Panevėžyje akcijoje dalyvauja jau trylika saugios kaimynystės grupių – jų namai pažymėti specialiais plakatais.
„Dažniausiai vagiama ten, kur nesitikima liudininkų. Plakatai tarsi atbaido, iš karto perspėja, kad svetimo turto mėgėjas susimąstytų, ar verta lįsti, nes namas stebimas. Tuose daugiabučiuose jau kelinti metai nebuvo nė vienos buto vagystės“, – teigė E.Venskevičius.
Pareigūno tvirtinimu, vadovaujamasi dviem principais – žmogiškuoju ir mechaniniu. „Gyventojus raginam bendrauti tarpusavyje, vienas kitam padėti. Taip pat labai svarbu, kad laiptines saugotų koduotos durys, kad gyventojai pasirūpintų savo buto durimis, pakeistų senus langus, įsivestų signalizaciją. Neteisingi tokie teiginiai, kad kodus visi žino, kad ir geros durys nieko neapsaugos. Juk vagis neis kiaurai, jam teks pasidarbuoti bent kelias minutes, per jas gali būti pastebėtas“, – teigė pašnekovas.
E.Venskevičius informavo, kad dažniausiai į butus braunamasi tuomet, kai šeimininkai išvyksta. Paprastai vagių taikiniu tampa pirmame aukšte esančios patalpos. „Daugiausia vagysčių būna iki pietų, kai žmonės į darbą išvyksta, o apžvelgiant metus – per šventes, ypač tas ilgąsias, atostogas, laisvadienius“, – sakė Prevencijos poskyrio viršininkas.
Nusikaltimui rengiasi
Pernai metais policija išaiškino 12,4 procento butų vagysčių, užpernai – 14,4, 2005 – 12,2 procento. „Sekundės“ kalbintas pareigūnas patvirtino, kad tokie nusikaltimai yra vieni iš sunkiausiai atskleidžiamų. „Butų, automobilių vagysčių išaiškinamumas nėra didelis. Dažniausiai tai būna organizuotas nusikaltimas, vadinasi, apgalvotas – gali veikti ir gudri žvalgyba, pasirūpinama transporto priemonėmis. Dažnai įtraukiami nepilnamečiai ar dėmesį patraukiančios moterys. Kokie vagys įsibrovė, galima nustatyti pagal tai, kaip įveiktos durys, kas pavogta“, – kalbėjo E.Venskevičius.
Anot pašnekovo, yra vagišių-pradžiamokslių, yra sudarytos vagių grupės, kartais iš kitų miestų atvyksta ilgapirščiai, darbuojasi ir „amato“ specialistai, už tai jau ne kartą bausti ir kalėjimuose „pasikėlę kvalifikaciją“.
„Gyventojai dažniausiai mano, kad į butą įsibrovė koks nors išgėręs, pro šalį ėjęs nusikaltėlis, pasičiupo keletą daiktų ir paspruko. Tačiau vagys nusikaltimui rengiasi iš anksto – stebi, renka informaciją.
Žinoma, labiau mėgta pasiturinčius gyventojus ir nuošalius rajonus. O išsineša viską, ką lengva parduoti – auksinius dirbinius, alkoholinius gėrimus, buities techniką, pinigus“, – teigė pareigūnas. Pasak jo, tarp vagių populiariausi Kniaudiškių, Molainių, Parko, Beržų, Ateities ir kitose nuošalesnėse gatvėse esantys daugiabučiai.
E.Venskevičiaus nuomone, kad vagysčių iš butų išaiškinama palyginti nedaug, turi įtakos ir įstatymų netobulumas. „Juos tik-rai reikia griežtinti.
Teismai net ne visuomet skiria dviejų parų areštą įtariamajam: per tą laiką galėtume įkalčius surinkti, o laisvėje esantis vagis nusikaltimo pėdsakus greit užglaisto“, – sakė pareigūnas.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio miesto VPK Viešosios policijos
Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkas E.Venskevičius
tvirtino, kad kasmet vagysčių iš butų mažėja, tam įtakos turi ir pačių gyventojų
pastangos.
