Ar Raudonoji Kiaulė, ar Geltonoji Žiurkė – Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto rinkai tas pats. Ir vienas, ir kitas Rytų kalendoriaus simbolis atnešė žinią, kad brangs statybinės medžiagos. Per pirmąsias šių metų dienas, kaip ir 2007-ųjų sausį tapo aišku, kad pagrindinių statybinių medžiagų kainos vien tik per pirmąjį ketvirtį išaugs 10–20 procentų. Statybininkai teigia, kad dėl to gali „susitraukti“ tik gyvenamųjų namų statybos rinka, o pramonės ir komercinės paskirties statybų bumas nenutrūks. Gyvenamojo būsto rinka į būsimas permainas dar neturėjo laiko sureaguoti, tačiau atrodo, kad naujos statybos būstas tikrai nepigs.
Rytojus brangsta
Jeigu lyginsime, kaip prasidėjo 2007-ieji ir 2008-ieji, aiškiai matysime daug panašumų. Visų pirma žmonės stengiasi atsigauti po švenčių. Tačiau dar daugiau tokių pačių bruožų galima įžvelgti šalies ekonomikoje.
Akivaizdu, kad per pirmąjį metų pusmetį brangs paskolos, maisto produktai, degalai, darbo jėga ir statybos. Tikimasi, kad 2007 metų Kiaulę nuo 2008 metų Žiurkės lengviausiai bus galima atskirti tik pagal jų elgesį nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos tautinis gyvūnas bėgo kainų laiptais aukštyn, o žiurkė, kaip žada analitikai ir kaip jai pačiai dera pagal prigimtį, blaškysis.
Vis dėlto dėl vieno sutariama – statybos brangs. „Verslo vartams“ oficialiai buvo pateikta informacija, kad brangsta ar netrukus brangs cementas, sausi statybiniai mišiniai, apdailos ir šiltinimo medžiagos, metalas, plytos, keramzitas ir keramzito, keramikos bei dujų silikato blokeliai. Taip pat kils tinko mišinių, gipso ir gipso gaminių, kalkinių skiedinių, gelžbetonio kainos.
Kaip ir pernai, šios statybinės medžiagos brangs iki 20 procentų. Kai kurios jų jau nuo sausio pirmosios pardavinėjamos brangiau. Labai reali tikimybė, kad šiemet augs ir medienos kainos, nors miškų urėdijos rąstų kainų skelbia nežadančios didinti.
Statybininkai dėl kylančių kainų teigia nepanikuojantys ir mano, kad permainos neįšaldys pradėtų ar naujų statybos projektų.
„Sudarydami statybos darbų sutartis sutariame su užsakovu ir dėl galimo infliacijos poveikio. Kai taip sparčiai brangsta energija, šia diena gyventi negalima – visada reikia turėti omenyje, kad rytojus bus brangesnis, – „Verslo vartams“ sakė vienos galingiausių Lietuvos statybos bendrovių „Iglus“ pirkimo direktorius Alfonsas Grabažius. – Tačiau situacijos nedramatizuočiau, manau, kad brangstančios statybinės medžiagos tikrai nesustabdys pramonės ir komercijos objektų statybos.“
Statybininkai mano, kad pavasarį prasidėjus statybų sezonui statybinės medžiagos brangs ne tik dėl išaugusių gamintojų sąnaudų. Jų manymu, pavasaris visada buvo puikus pretekstas padidinti statybinių medžiagų kainas. Vienos medžiagos dar pabrangsta dėl gamintojų kartelinių susitarimų, o kitos dėl milžiniškos paklausos – deficito.
Cemento reikia futbolui
„Liūdnos žinios – cementas tikrai brangs. Tik kol kas neaišku, kiek vartotojui teks mokėti daugiau, – „Verslo vartus“ patikino įmonės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. – Brangsta anglys, jų kaina sudaro net 50 procentų visos cemento savikainos. Dabar kaip tik vyksta derybos su Rusijos tiekėjais.“
Kad ir kaip sėkmingai klostytųsi tos derybos, jau dabar, anot pašnekovo, aišku, kad anglis teks pirkti mažiausiai 20 procentų brangiau. Naujas cemento kainas bendrovė tradiciškai žada paskelbti balandžio 1 dieną.
Per praėjusius metus cementas Lietuvos rinkoje brango 20 procentų. Neatmetama tikimybė, kad cemento kainos ir šiemet tiek pat išaugs. Prognozuojama, kad jo poreikis šalies statybų rinkoje 2008 metais augs mažiausiai 5 procentais. Pernai vien tik „Akmenės cementas“ šalies vartotojams pardavė 935 tūkstančius tonų šios statybinės medžiagos. 2007 metais cemento rinka ūgtelėjo 16 procentų.
Įtakos cemento kainoms gali turėti ir veikiausiai turės Lenkijos bei Ukrainos užmojai 2012 metais surengti Europos futbolo čempionatą. Tiksliau – šių šalių vykdomi stadionų ir infrastruktūros statybos projektai. Ir be to cemento paklausa šiose šalyse augo milžiniškais tempais. Net 25 procentus visos cemento rinkos mūsų šalyje sudaro iš Lenkijos ir Baltarusijos importuotas cementas.
„Akmenės cementas“ pernai pagamino ir realizavo 1,078 milijono tonų cemento. Apie 80 tūkstančių tonų buvo eksportuota į Latviją, Suomiją ir Rusijos Kaliningrado sritį.
Kainos kol kas
nesustabdomos
„Mūsų gaminami dujų silikato blokeliai rinkoje jau pabrango 10 procentų, – „Verslo vartams“ teigė bendrovės „Matuizų dujų silikatas“ (MDS) generalinis direktorius Vytautas Česnauskas. – Pabrango dėl išaugusių dujų, degalų ir kalkių kainų.“
Jeigu „Akmenės cementas“, kaip skelbia, didins cemento kainas nuo balandžio pirmosios, dujų silikato blokelių kainos patrauks paskui jas. Įtakos prekybos rinkoje gali turėti ir milžiniška šios produkcijos paklausa. Dabar ji pasiūlą lenkia net keturis kartus.
„Tokia padėtis tęsis iki rudens. Rugsėjo mėnesį pradės veikti naujas gamybos cechas – jo pajėgumai yra keturis kartus didesni už esamus, – teigė V.Česnauskas. – Jeigu nebeaugs energetikos kainos, ši mūsų 45 milijonų litų investicija gali stabilizuoti situaciją rinkoje.“
Kainų kol kas negali sustabdyti ir bendrovė „Palemono keramika“. Statybines plytas, keraminius blokelius, keramzitą ir keramzito blokelius gaminančios įmonės administracija skelbia, kad pavasarį ši produkcija brangs 10–15 procentų.
„Mūsų gamybai reikia labai daug energijos – per metus sunaudojame apie milijoną kubinių metrų dujų, – paaiškino įmonės realizacijos skyriaus viršininkas Žydrūnas Mockevičius. – Dujos pabrango neįtikėtinai, todėl jau kovo pradžioje paskelbsime naujas savo produkcijos kainas.“
Kad dėl naujų energijos kainų sustos verslas, nemano ir bendrovės „Maxit“ generalinis direktorius Evaldas Margis.
„Planuojame gamybos augimą, gal tik ne tokį spartų kaip pernai. Statybos rinka augs, net jeigu mažiau bus statoma gyvenamųjų namų, – įsitikinęs „Verslo vartų“ pašnekovas. – Komercinių ir pramonės objektų statybos rinką kol kas pakankamai (kad nereikėtų kalbėti apie recesiją) „maitina“ ir ES struktūriniai fondai, ir privačios investicijos.“
Pernai bendrovės gaminami keramzitbetonio „Fibo“ blokeliai, mūro ir cementiniai mišiniai, įvairūs tinkai brango 10 procentų – kas pusmetį po 5 procentus.
„Šiemet mūsų produkcija jau pabrango 10 procentų. Kaip bus vėliau, sunku pasakyti – situacija neatrodo stabili“, – tvirtino „Maxit“ generalinis direktorius.
Abejoja konkurencijos
jėga
Akmens vatos rinkoje stabilumo teikia tai, kad labai daug šios produkcijos įvežama iš Vakarų Europos, kur infliacija dar yra valdoma.
„Gamybos sąnaudos mums išaugo, bet didinti produkcijos kainos neturime galimybių, nes labai arši konkurencija šios rinkoje, – sakė bendrovės „Paroc“ generalinis direktorius Jonas Liubertas. – Manome, kad akmens vatos pirkimo karštligės, kokia buvo šalyje 2007 metais, taip pat nebus. Todėl ir tikėtina, kad šiemet išaugusias gamybos sąnaudas teks nurašyti pelno sąskaita.“
Vis dėlto „Verslo vartų“ pašnekovas pripažino, kad dėl kainų paaiškės pavasarį, kai prasidės 2008 metų statybų sezonas.
„Dabar žiemos štilis. Labai netinkamas metas prognozėms, – teigė J.Liubertas. – Ir ypač, kai bandoma spėti tendencijas gyvenamojo būsto statybų rinkoje.“
Nors pernai situacija rinkoje klostėsi taip pat, tačiau šiltinamosios medžiagos šalyje brango 20 procentų. Tada statybininkams kilo įtarimų, kad tai įvyko dėl kartelinių susitarimų.
Kai kurių statybinių medžiagų pardavėjų šalies nuostata ir šiemet vengti ilgalaikių sutarčių kelia nerimą, kad ir šiais metais akmens vatos gamintojai rengiasi didinti kainas. Išlydyti akmenis ir tą masę paversti akmens vata – daug energijos sąnaudų reikalaujantis procesas, todėl statybininkai skeptiškai vertina akmens vatos gamintojų pranešimus, kad šiemet rinkoje jie aukos dalį savo pelno. Ir ypač tada, kai statybų rinka vis dar klesti.
Investuojami milijardai
Mažiausio kainų augimo tikimasi statybinių metalų prekybos rinkoje. Vienos iš šios rinkos lyderių bendrovės „Trukstalis“ vadovai teigia, kad daugiau aiškumo bus sausio pabaigoje, tačiau, užbėgdami įvykiams už akių, tvirtina, kad gamintojai neskelbia didelio kainų šuolio.
„2007 metais metalas brango 5 procentais. Manome, kad šiemet kainų augimas neviršys pernykščio lygio, – sako „Trukstalio“ direktorius Stasys Rakašius. – Taip manome nepaisydami, kad statybos rinka vis dar auga.“
Rinkos analitikai teigia, kad Lietuvos statybos rinka 2008-aisiais plėtosis panašiai kaip praėjusiais metais. Pernai ji augo milžiniškais tempais.
Šalies statybų įmonės pernai per tris ketvirčius atliko 3,15 milijardo litų vertės darbų. Apyvarta buvo net 0,8 milijardo didesnė nei per tą patį 2006 metų laikotarpį. Palyginti su 2000 metais, investicijos išaugo net 337 procentais.
Per devynis 2007 metų mėnesius buvo pastatyta komercinių ir pramonės pastatų, įrengta infrastruktūros už 2,5 milijardo litų. Per tą patį laikotarpį šalyje buvo pastatyti 4906 butai. Tai investuotojams kainavo 635 milijonus litų. 4303 leidimais statyti gyvenamuosius namus buvo nepasinaudota.
Daugiau nei 1,4 milijardo litų lietuviai panaudojo pastatams remontuoti ir rekonstruoti. Į statistiką neįtraukti duomenys apie rekonstrukcijai išleistus pinigus tų investuotojų, kurie neprašė valdžios institucijų leidimo imtis tokių darbų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Šiemet statyti bus dar brangiau nei
2007 metais, kai pradėtų įgyvendinti projektų sąmatas daugeliui investuotojų
tekdavo tikslinti beveik kas ketvirtį.
