Kalėdos gali būti visokios. Vieniems jos laukiamos ir linksmos, kitiems kuklios, o kai kam gali būti ir liūdnos. Barklainiškei Kristinai Mečinskienei ir aštuoniems jos vaikams artėjanti Kalėdų šventė bus pilna liūdnų prisiminimų. Gruodžio 26-ąją daugiavaikė šeima minės vyro ir tėčio Žydrūno Mečinsko mėnesio mirties sukaktį. Vaikams tai bus pirmosios Kalėdos be jo.
Vienas kartas nemelavo
Savo noru iš gyvenimo pasitraukęs vyriškis nešti sunkią gyvenimo naštą 36 metų žmonai paliko vienai. Kristina tvirtina iki šiol nesuvokianti, kodėl sutuoktinis taip pasielgė. Tėvo ypač trūksta vaikams. Vaikai, pasak moters, tėtį mini geruoju. Nors Mečinskų bendrame gyvenime buvo visko – mažų ir didesnių kivirčų, net ir labai nemalonių detalių, be vyriškos rankos ir su menku pragyvenimo šaltiniu likusiai šeimai dabar nelengva.
K.Mečinskienė sako gerai prisimenanti tą dieną, kai vyresnieji vaikai kieme prie tualeto rado ant medžio šakos pasikabinusį tėvą. Nors jis tuo metu buvo dar gyvas, tik be sąmonės, nuvežtas į ligoninę mirė.
„Prieš tai mes buvome susipykę, nes buvau jo primušta. Žydrūnas kurį laiką gyveno pas savo mamą, bet atvažiuodavo. Mes jau buvome susitaikę, tad nesuprantu, kas jam atsitiko. Jis ir anksčiau ne kartą yra gąsdinęs, kad pasitrauks iš gyvenimo, vienas kartas ir nemelavo“, – nenoriai prisipažįsta pašnekovė.
Padėjo geri žmonės
Ramygalos seniūnijai Mečinskų šeima žinoma kaip gyvenanti kukliai, bet gana tvarkingai. Ji nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ir pati daugiavaikė mama sako nelinkusi skųstis bėdomis ar nepritekliais, nenori dejuoti.
Ilgą laiką moteris tvirtina niekur nedirbusi – tik auginusi vaikus, kurių mažiausiam dabar yra aštuoneri, o vyriausiam – septyniolika. Šeima gyveno iš pašalpų, gaunamų už vaikus, ir vyro algos.
Prieš tris mėnesius Kristina įsidarbino Barklainiuose įkurtoje antrinių žaliavų surinkimo įmonėje. Pašnekovė džiaugiasi, kad darbovietė laidojant vyrą skyrė nemažą paramą. Moteris dėkinga ir kaimo bendruomenei, taip pat padėjusiai materialiai sunkią akimirką.
Nors laidotuvėms pinigų užteko, išlaikyti vienai tokią gausią šeimą K.Mečinskienei nelengva. Prieš Kalėdas ji kreipėsi į seniūniją dėl vienkartinės finansinės paramos.
Pasiteiravus, ką šeima už gautą pašalpą ketina pirkti, daugiavaikė nedrąsiai prisipažino, kad pirmiausia pinigų reikia susikaupusioms skoloms grąžinti.
Šventės – namie
Savo naštą be vyro likusi barklainiškė pasiryžusi nešti kantriai, niekam nerodydama emocijų. Dabar ji sako jau galinti šiek tiek atsiremti į vyresnėlių sūnų petį. Mažesnieji vaikai daug padeda namų ruošoje – jai pačiai nebereikia nei kambarių tvarkyti, nei krosnies kurti.
Dvi dukras ir šešis sūnus turinti mama tvirtina, kad vienai šeimyną prižiūrėti sunkoka. Juo labiau pradėjus dirbti. Ir išlaidų, vaikams einant į mokyklą, nemažai.
Kalėdas Mečinskai įpratę švęsti namie. Gausios šeimos mamos teigimu, išvažiuoti kur nors į svečius ir brangu, ir nelabai yra pas ką. Be to, kai šeimyna didelė, nesinori kitiems užkrauti rūpesčių.
Pasidomėjus, kokių kalėdinių dovanų labiausiai šeimai norėtųsi, ir vaikai, ir mama kukliai tylėjo.
„Nesu pratusi kitų labai prašinėti. Kartą paklausiau, ar negalėtume gauti socialinės pašalpos. Kai pasakė, kad mums nepriklauso, daugiau nebeprašiau. Iš tikrųjų, ką turiu, tuo ir džiaugiuosi. Kai niekur nesikreipiame, niekam neužkliūname, nelabai kam ir rūpime. Gal visiems atrodo, kad mums nieko netrūksta“, – spėja pašnekovė.
Konservų nebesinori
Pasak K.Mečinskienės, kasmet prieš Kalėdas svečiuose pas juos apsilanko seniūnijos atstovai.
Šiemet pats seniūnas Valdas Chirv atvežė maisto produktų paketėlį. Moteris prisimena, kad prieš keletą metų drabužių labdaros buvo atvežę kariškiai, kartą jos gauta iš Grigaliūnų šeimynos.
Kai paklausėme, gal prieš rinkimus ir politikai kuo nors yra pagelbėję šeimai, barklainiškė atsakė, kad tokio atvejo, ko gero, nėra buvę. Vieną iš didesnių pirkinių – automatinę skalbyklę, pasak Kristinos, yra įsigiję patys išsimokėtinai, o apie kitus didesnius daiktus svajoti jau nebedrįsta. Galbūt, moters tvirtinimu, vaikams ir norėtųsi kompiuterio, bet kad jį įsigyti galimybių nėra.
Europos Sąjungos skiriamos paramos maisto produktais moteris nepeikia.
„Suvalgome, šunims ar katėms neatiduodame. Cukraus pasitaupome. Parama gerai, tik vietoj vis tų pačių mėsos konservų norėtųsi gauti kokio kito produkto. Ir makaronai galėtų būti ne vien spagečiai. Dar aliejus labai praverstų, bet jo, sako, labdarai nebus“, – pasakoja pašnekovė.
Užtektų dviračio
Žinodami, kad kitąmet ir aukščiausia šalies, ir vietinė valdžia ketina daugiau dėmesio skirti šeimos ir socialinei politikai, paklausėme K.Mečinskienės, kokių lūkesčių turi ji.
Dešimt metų Barklainiuose, sename, kone avarinės būklės iš Savivaldybės nuomojamame name gyvenanti moteris, gerai pagalvojusi, tvirtino iš tikrųjų norinti labai nedaug. Anot jos, labiausiai šeima norėtų pasidaryti namuose remontą. Bent jau iš lauko pusės. Kadangi vienas iš trijų kambarių nešildomas, reikėtų ten susimūryti ir krosnį.
Išgirdusi, kad kitos daugiavaikės šeimos pageidauja, kad valdžia sudarytų galimybę joms įsigyti automobilį, Kristina tikino jo tikrai nepasigendanti. Pasak moters, užtektų ir dviračio į darbą važinėti.
Nusistebėjus, kad pašnekovė labai nedrąsiai dėsto savo lūkesčius ir nešaukia, kaip kiti, jog jai reikalinga pagalba, ši tik nelinksmai nusišypsojo. Barklainiškė prisipažino retkarčiais kaime išgirstanti nelabai malonių kalbų apie save, todėl nenorinti atsidurti aplinkinių dėmesio centre.
Dėl to, kad turi gausią šeimyną, moteris nesiskundžia. Pasak jos, kiek Dievo yra duota, tiek vaikų ir yra. Tik labai norėtųsi, kad visi užaugtų gerais žmonėmis.
K.Mečinskienė tvirtina esanti laiminga, kad ištikus bėdai jos paaugę vaikai kaip galėdami padeda.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Savo naštą be vyro likusi
barklainiškė pasiryžusi nešti kantriai, niekam nerodydama
emocijų.
